Emigrantus vilios grįžti specialus ženklelis

Dar tik startas

Ženkleliu būtų pagerbtos įmonės, kurių komunikacija vykdoma bei vidaus dokumentai cirkuliuoja ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba. Mat kai kurie lietuvių kilmės žmonės lengviau bendrauja angliškai. Į Diasporai draugiško darbdavio ženklelį pretenduojančiose įmonėse bei įstaigose taip pat turi būti išvystyta mentorystės sistema, kad naujokai, padedami mentorių, sklandžiau įsilietų į bendrą darbą.

Lietuvoje norintiems įsidarbinti mūsų diasporos atstovams taip pat turėtų būti suteikta nuotolinio darbo galimybė. Ar šios vietinių darbdavių vilionės tikrai sudomins mūsų tautiečius užsienyje?

Diasporai draugišku darbdaviu, kaip viešai skelbiama, gali tapti ir Valstybės saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos. Tačiau šios tarnybos atstovė Diana Rakauskaitė patikino, kad ši iniciatyva dar tik prasideda, todėl dar ne laikas daryti kažkokius apibendrinimus. Anot D.Rakauskaitės, visi darbuotojai į VSTT priimami skelbiant konkursus. Tarnyboje dominuoja darbuotojai, turintys biologų, geografų išsilavinimą. D.Rakauskaitė dar negalėjo pasakyti, kiek į tarnybą priimta buvusių emigrantų.

Tad Diasporai draugiško darbdavio ženklelio idėja dar tik paskelbta, dar tik ruošiasi tapti kūnu, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė jau skelbia, kad „ši iniciatyva prisidės prie visos tarptautinio įdarbinimo kultūros mūsų šalyje gerinimo". Anot A.Armonaitės, esame užsibrėžę nutiesti visus tiltus užsienyje gyvenantiems lietuviams. Tik neaišku, kodėl tas tiltų tiesimas buvo plačiai pagarsintas būtent prieš Seimo rinkimų antrąjį turą, kai pati A.Armonaitė kovojo Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Jau grįžta. Šiek tiek

Už Lietuvos ribų gyvena apie 1,3 mln. lietuvių ar lietuvių kilmės žmonių. Be to, pastebėta, jog dalis emigravusių mūsų tautiečių jau ima grįžti į Lietuvą. Tiesa, nepaisant to, jog į Lietuvą kada nors norėtų grįžti net apie 51 proc. išvykusių, į Tėvynę grįžta daug mažiau.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2020 m. namo grįžo 20,8 tūkst., 2021 m. - 23,7 tūkst., 2022 m. - 20,7 tūkst., o pernai - 20,6 tūkst. lietuvių. Tad didžiausias grįžtančiųjų srautas visgi buvo per pandemiją. Žmonės daugiausia grįžta į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Švedijos, Nyderlandų, Danijos, Norvegijos ir Vokietijos.

Diasporai draugiško darbdavio ženklelis - toli gražu ne pirmas projektas, siekiantis grąžinti į Lietuvą mūsų tautiečius. Pvz., Užsienio reikalų ministerija yra įkūrusi informacinę platformą Grįžtu.lt. Tačiau pagrindinis masalas, galintis privilioti mūsų tautiečius, būtų didesni nei užsienyje atlyginimai ir geresnės gyvenimo sąlygos. Žinoma, ir galimybė save realizuoti daug kokybiškiau nei koks nors tautietis dabar save realizuoja užsienyje.

Įdarbins diasporą krovikais

O kokia savirealizacija mūsų diasporai siūloma? Užimtumo tarnybos duomenimis, deklaraciją, jog pretenduoja tapti Diasporai draugišku darbdaviu, jau užpildė 29 įmonės, taip pat viena verslo įstaiga ir kelios biudžetinės įstaigos. Sprendžiant iš siūlomų darbų, jie negali būti atliekami nuotoliniu būdu, iš užsienio. Išskyrus verslo valdymo, kompiuterių konsultantus ir fondų valdymą, kiti darbai gali būti atliekami tik tiesiogiai, nes darbdaviai siūlo mūsų diasporai įsidarbinti Lietuvoje siuvėjais, indų plovėjais, laivų remontininkais, krovikais. Taip pat globoti neįgaliuosius, dirbti kurjeriais, vairuotojais-ekspeditoriais ar gaminti maisto produktus iš žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų. Mokslinis psichologo darbas siūlomas tik vienu atveju. Visa kita veikla niekuo nesiskiria nuo panašių veiklų užsienyje. Tik čia mažesni atlyginimai.

Širdies reikalai irgi svarbūs

Danijoje gyvenanti Asta Važgauskaitė sakė negalinti atsakyti už visus tautiečius, bet viena priežasčių, kodėl ji asmeniškai negalvoja grįžti į Lietuvą, yra ta, jog ji ištekėjusi už dano ir jų duktė Kopenhagoje lanko gimnaziją.

„Trečia priežastis, - sakė A.Vaižgauskaitė, - aš Danijoje jau gyvenu ilgesnį laiko tarpą nei gyvenau Lietuvoje. Išvažiavau, kai man buvo 20 metų, o dabar man 45 metai. Jau 25 metus esu čia.

Kitas dalykas - čia socialiai saugiau. Jei netenki darbo, kreipiesi į darbo biržą ir valstybė tau dvejus metus mokės atlyginimą, jei per tą laiką nesusirasi naujo darbo. Gydymo įstaigose nėra jokių kyšių, taip pat galima visiškai pasitikėti teisine sistema, ko Lietuvoje dar trūksta.

Danijoje yra aukštesnis gyvenimo lygis. Aišku, jeigu Danijoje gyvena sutuoktiniai, kurie abu - lietuviai ir atvyko tik užsidirbt, jie galimai grįš į Lietuvą. Bet aš jaunystėje išvažiavau ne užsidirbti, bet tiesiog ieškoti laimės svetur. Kuo ilgiau kitoje šalyje gyveni, tuo labiau integruojiesi ir tuo sunkiau grįžti. Be to - imi lyginti, kur geriau.

Man labai patiko danų bendravimo kultūra. Jie yra šiltesni, mažiau uždari nei lietuviai.

Kai kurie lietuviai vis dėl to grįžta į Lietuvą. Mano draugė gyveno Danijoje apie 15 metų, ilgai draugavo su danu, bet, kai su juo išsiskyrė, nusprendė grįžti namo. Sėkmingai dirba Vilniuje. Lengviau grįžti į Tėvynę, jei užsienyje neturi didelio draugų rato, jei užsienyje jautiesi vienišas."

Komentuoja Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Kristina KRUPAVIČIENĖ:

Tie, kas užsienyje dirba nelabai kvalifikuotus darbus, gauna nedidelius atlyginimus, grįžta, nes išlaidos gyventi užsienyje irgi yra labai didelės. Pavyzdžiui, grįžta žmonės iš Anglijos, nes kas iš to, kad jie ten uždirba daugiau, jeigu ir žymiai daugiau išleidžia labai pabrangus būsto nuomai.

Bet tam, kad lietuviai grįžtų, aktualus ne tik atlyginimas. Jaunam žmogui labai svarbu būstas, vaikų darželis, mokykla. Kaip buvusiam vilniečiui grįžti į Vilnių, jeigu sostinėje būstą išsinuomoti yra labai brangu. Vienam šeimos nariui reikia vien tam dirbti, kad šeima galėtų būstą išsinuomoti, o kitas šeimos narys turi ir vaikus išlaikyti, ir darželius apmokėti. Be to tų darželių, mokyklų trūksta. Juk visai neseniai buvo skandalas, kai rugsėjo pirmąją 300 vaikų dar neturėjo vietų mokyklose.

Tai į šiuos dalykus, aš manau, turėtume žiūrėti globaliau, galvoti ne tik apie grįžtančių į Lietuvą atlyginimus, bet ir apie jų laukiančią infrastruktūrą, kad sugrįžęs emigrantas turėtų kur įsitaisyti.

Atsimenu, premjero Sauliaus Skvernelio laikais buvo vykdoma būsto programa, kai jaunos šeimos gaudavo 10 tūkst. eurų įsikurti. Labai greitai tie pinigai buvo panaudoti, jauni žmonės tikrai ieškojo būstų, juos pirko. Bet nėra dabar pas mus tokių programų kaip Airijoje, kur padengia 25 proc. tavo kredito, skirto pirmajam būstui įsigyti. Todėl tas jaunas žmogus ir išvažiuoja iš Lietuvos - ne vien dėl atlyginimų. O dabar dar prasidėjo problemos ir su sveikatos apsauga, kai vis dažniau tenka mokėti už medicinines paslaugas.

Kitas dalykas - Lietuva vilioja grįžti aukštos kvalifikacijos mokslininkus, profesionalus, o statybose, transporte - pilna darbininkų iš trečiųjų šalių. Iš vienos pusės nori, kad lietuviai grįžtų, o iš kitos pusės darbdaviai ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau ima kalbėti, kad Lietuvoje reikia stabdyti atlyginimų augimą, nes tuoj tapsime nekonkurencingi. O kaip žmogui pragyventi, kai kainos taip auga? Žinote, kai aš išgirstu kalbant Eleną Leontjevą, kurią daugiau nei 20 metų pažįstu, jog nereikia didinti atlyginimų, man net bloga darosi! Nes jei žmogus negali čia išgyventi, tai ir išvažiuoja į Norvegiją, Suomiją!