Prorusiška aktyvistė Erika Švenčionienė į Vilniaus apygardos teismą, kur nagrinėjama jos byla dėl galimo veikimo prieš Lietuvą, trečiadienį atvyko apsirengusi raudonos spalvos marškinėliais, su priešišku užrašu NATO.
„NATO NA***J" skelbia užrašas ant kaltinamosios marškinėlių.
Vilniaus apygardos teismas per posėdį E. Švenčionienės, jos bendražygių Kazimiero Juraičio ir Valerijaus Ivanovo byloje ketina baigti perklausyti garso įrašus. Po to bus siūloma minėtiems kaltinamiesiems duoti parodymus teismui. Pagal įstatymus kaltinamieji gali atsisakyti duoti parodymus teismui.
E. Švenčionienė dar pateikė prašymą skirti lingvistinę ekspertizę. Dėl to bus sprendžiama posėdžio pabaigoje.
E. Švenčionienė teisiama Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl galimo veikimo prieš Lietuvą ir viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams.
Šioje byloje kaltinimai pareikšti ir likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, Kazimierui Juraičiui ir buvusio prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui Valerijui Ivanovui.
Prokuroras Redas Savickas, anksčiau teisme pagarsinęs kaltinamąjį aktą, nurodė, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje, padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą. Jis ne kartą minėjo E. Švenčionienės ir K. Juraičio išvykas į Baltarusiją.
„E. Švenčionienė ir K. Juraitis (...) 2022 m. vyko į Baltarusiją, dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai palaikė autoritarinių valstybių politiką, (...) neigė Lietuvos Seimo legitimumą“, – dėstė R. Savickas.
Anot prokuroro, E. Švenčionienė, kaip asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumo“ atstovė, ir K. Juraitis dalyvavo įvairiuose Baltarusijos ir Rusijos institucijų organizuotose forumuose.
E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinimų dėl veikimo prieš Lietuvą sulaukė ir dėl to, kad išreiškė paramą 2022 m. Baltarusijoje vykusiam referendumui, kuriame esą buvo pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų limito panaikinimui bei posovietinio Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso panaikinimui.
V. Ivanovas, anot R. Savicko, laidoje kalbėjo apie tai, kad esą 1991 m. Sausio 13-ąją į Lietuvos piliečius šaudyti ir juos sužeisti galėjo nebūtinai SSRS kariškiai.
Visi kaltinamieji sako nepripažįstantys kaltės dėl inkriminuojamų nusikaltimų.