F.Kukliansky pasigenda šalies vadovo pozicijos dėl R.Žemaitaičio

„Kodėl staiga žydai tapo valstybės priešais, kodėl reikia nukreipti gyventojus, rinkėjus prieš žydus? Juk buvo laikas, kada buvo nepadoru įžeidinėti žydą ar mokykloje pravardžiuoti prieš žydą. Dabar pasidarė kasdieninis elgesys. Nesuprantu, koks būtų pagrindas. Prasidėjo nuožmus puolimas, kuris žeidžia mus, Lietuvos žydus. Tai yra nenormalu“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime kalbėjo F. Kukliansky.

Anot F. Kukliansky, R. Žemaitaičio pasisakymai yra žeidžiantys žydų bendruomenę. Todėl, akcentuoja ji, pasigendama visuomenės ir prezidento pozicijos šiuo klausimu.

„Aš apskritai pasigendu pozicijos dėl Žemaitaičio. Esu labai ribota kalboje su jumis, nes kiekvienas mano žodis gali būti ištransliuotas į tai, kad aš noriu paveikti teismą“, – žurnalistams Seime komentavo Žydų bendruomenės pirmininkė.

„Kodėl žmonės tyli ir prezidentas tokį toną užduoda – reikėtų jų klausti. Tai yra negerai ir tai yra skaudu. Lietuvos žydų bendruomenė pasilieka viena ir neapginta, kol neįsikiša užsienio valstybės. Tai yra žeminantis dalykas, kad turiu kalbėtis su dislokuotu kapelionu, su ambasadoriais. Mane tai žemina, aš esu šios valstybės pilietė ir aš nenoriu vaikščioti ir skųstis“, – pabrėžė ji.

F. Kukliansky užsiminė, kad dėl Lietuvoje stiprėjančio antisemitizmo Vokietijos ambasadorius yra parašęs „griežtą laišką“. Kaip leidžia suprasti pirmininkė, akcentuojant pastaruosius įvykius jame užsimenama ir apie Lietuvoje dislokuotus vokiečiu karius.

„Nenoriu, kad vyktų gąsdinimai, kad išves iš čia vokiečių kariuomenę ir paliks mus rusams. Čia yra negerai, sukeliame dar didesnį visuomenės pasipriešinimą. (...) Tą, ką aš girdėjau, kad yra Vokietijos ambasadoriaus labai griežtas laiškas tuo klausimu“, – sakė ji.

„Vokietijos politika absoliučiai nesutampa su tuo, kas dabar vyksta Lietuvoje“, – akcentavo F. Kukliansky.

Ž. Pavilionis ragina prezidentą „apsivalyti“

Tuo metu Seimo vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis akcentavo, jog tokių partijų buvimas valdžioje atitiktų Rusijos interesus. Konservatorius negailėjo kritikos prezidentui G. Nausėdai, sakydamas, jog pasigenda jo nuomonės dėl R Žemaitaičio ir kitų, aiškios pozicijos dėl karo Ukrainoje neturinčių, politinių jėgų.

„Už Lietuvos saugumą atsakinga institucija – Prezidentūra – per šiuos mėnesius neišsakė savo pozicijos dėl R. Žemaitaičio teiginių. Šių metų rinkimai vyks netoli už mūsų esančio karo. Dabar, kuomet visi turėtume vienyti ir išgirsti mūsų partnerių abejones dėl galimos koalicijos su R. Žemaitaičiu – prezidentas tyli. Kodėl? Kas valdo prezidentą Nausėdą?“, – dėstė parlamentaras.

Atkreipdamas dėmesį į prieš daugiau nei dešimtmetį „Respublikoje“ rašytus Vito Tomkaus tekstus apie žydus, Ž. Pavilionis stebėjosi, kodėl Prezidentūroje dirba buvęs šio leidinio žurnalistas Frederikas Jansonas. Todėl konservatorius tikino antrinantis visuomenininkų raginimui G. Nausėdai „apsivalyti“ savo aplinką.

„Laiškai padarė didžiulę įtaką tuo metu SEB banke dirbusiam ir buvusiam komunistų partijos atstovui Gitanui Nausėdai. Nes šis į savo dabartinę komandą sugebėjo pasikviesti laiškų rašytojo pagalbininką Frederiką Jansoną. Noriu priminti, kad prezidento pagrindinė pareiga – ginti Konstituciją. Todėl raginu prezidentą atsisukti į Vakarų pusę ir nedaryti reklamos Žemaitaičiui ir juolab nelegitimuoti, neremti. Nenoriu, kad mano valstybė būtų izoliuota kaip Pakso laikais. Nenoriu, kad taptume dar viena Vengrija ar iš esmės stotume į agresoriaus pusę“, – sakė politikas.

„Prezidentas, norintis atsikratyti dabar virš Prezidentūros skraidančio šešėlio, turi atsakyti į klausimą – ką jo komandoje veikia tokie asmenys kaip Frederikas Jansonas. Visuomenininkai kvietė apsivalyti, kviečiu ir aš“, – pabrėžė Ž. Pavilionis.

Kaip skelbta anksčiau, antradienį daugiau nei 150 įvairių sričių visuomenininkų viešai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą bei politinių partijų lyderius, ragindami netoleruoti pamatines konstitucines vertybes neigiančių, priesaiką sulaužiusių ir, pasak jų, Lietuvai grėsmę keliančių politikų.

Kreipdamiesi į prezidentą visuomenininkai ragina ne tik neremti priesaiką sulaužusių politikų, tačiau ir „apvalyti savo aplinką“.

Prieš kelias savaites vykusio TS-LKD suvažiavimo metu konservatorių pirmininkas G. Landsbergis pareiškė, jog, jog nuomone, prezidento G. Nausėdos patarėjų komandoje yra žmonių, kurie slapčia tikisi antisemitiniais pareiškimais Konstituciją pažeidusio Remigijaus Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“ sėkmės spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

„Prezidento antisemitiniai patarėjai slapčia tikisi panašių į save išrinkimo. Jiems tai tarsi atpirktų prieš dešimtmetį padarytas nuodėmes. Štai matote – žmonės renka Žemaitaitį, į ministrus jį skiria premjeras, tai, matyt, antisemitizmas nebėra taip blogai“, – kreipdamasis į TS-LKD suvažiavimo dalyvius teigė G. Landsbergis.

Prezidentas G. Nausėda atmeta tokius ministro pareiškimus ir pavadino tai „dar vienu nevaldomo liežuvio pavyzdžiu“.

ELTA primena, kad balandį Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Po teismo verdikto, parlamentas turėtų priimti sprendimus dėl R. Žemaitaičio Seimo nario mandato naikinimo – pašalinus jį iš Seimo apkaltos būdu, politikas negalėtų kandidatuoti į renkamas pareigas 10 metų. Visgi, R. Žemaitaitis teigė pats pasitrauksiąs iš Seimo.

Pernai R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse – Seimo komisijos, svarsčiusios apkaltos klausimą, manymu, tokiais veiksmais politikas galimai sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.

Vito Tomkaus trigrašis: Prisipažinsiu, kad man nuoširdžiai pagailo „skriaudžiamos" Faynos, beje, ne visiems „fainos" žydelkos (pasak V.L.), bet kaip ją paguosti ir užjausti dėl suvešėjusio antisemitizmo – nežinau. Nebent jai padės susivokti realybėje mano retoriniai klausimai, kurie geri tuo, kad nebūtina į juos atsakyti, kadangi žydai visuomet mėgsta į klausimą atsakyti klausimu. Tad gal ir pradėsiu: Kaip sureaguotų Izraelio visuomenė, jeigu aš, ar koks kitas nevidonas iš LT, pasisemtume iš Kneseto iždo beveik 40-imt milijonų eurų arba šekelių nė už ką? O jeigu aš, ar koks kitas niekadėjas lietuvis "prisimins", kad po Raudų siena Jeruzalėje prieš šimtus metų buvo pakasti mūsų protėvių užkariautojų kaulai, todėl trys ketvirtadaliai Raudų sienos turi būti paskirti LDK kunigaikščiams atminti, kurie smarkiai nukentėjo nuo kryžiuočių su nukryžiuoto žydo atvaizdu? Jau nekalbu apie tai, koks likimas manęs lauktų, jei per Izraelio TV pareikščiau, kad lietuviai nekenčia žydų labiau. Spėju, kad man būtų blogiau nei Libanui..