1 nuotr.Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad pirmadienį Lietuvos oro erdvę pažeidęs dronas atskleidė komunikacijos tarp šalies institucijų trūkumą. Anot jo, tai, kad apie galimą droną pirmiau informavo gyventojai, o ne pačios tarnybos, rodo didelę bėdą.
„Vakarykštis atvejis rodo, kad to nesusikalbėjimo yra pakankamai daug. Jo buvo ir pirmuoju atveju. Reikalingi aiškūs algoritmai, kas kalba, ką kalba, kada kalba, kada priimami sprendimai, kada informuojama visuomenė ir kaip bus“, – antradienį teigė F. Jansonas.
„Pripažinkime, kad vakarykštė situacija, kai ne tarnybos informuoja visuomenę, o visuomenė informuoja tarnybas, kad, žiūrėk, čia kažkas skrenda jau ne pasienyje, o Vilniuje, rodo, kad turime bėdą“, – tęsė jis.
F. Jansonas pat teigė, kad valstybės „sienos oro gynyba yra pakankamai skylėta“, todėl, pasak jo, kai kurie politiniai sprendimai bus įgyvendinti ganėtinai greitai, o kiti pareikalaus daugiau laiko. Tai priklausys, tvirtino prezidento patarėjas, pirmiausiai, nuo Lietuvos pajėgumų užfiksuoti žemai skrendančius dronus ir juos identifikuoti.
„Kitas klausimas, ar padariusi pirmuosius žingsnius Lietuva turi sistemą, aiškų algoritmą, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, kada bandoma dronus nusodinti elektroninėmis, kinetinėmis priemonėmis? Tiesiog numuša, nušauna? Koks yra reakcijos greitis? Kas priima galutinius sprendimus? Nes karys, stovintis prie sienos, tiesiog turi žinoti, kad jis gali tai daryti ir nebus traukiamas atsakomybėn už šūvius pasienio zonoje“, – kalbėjo F. Jansonas.
Antradienį prezidentui planuojant susitikti su institucijų vadovais aptarti situaciją dėl įskridusio drono, F. Jansonas akcentavo, kad užtikrinti oro gynybą įmanoma su naujausiomis technologijomis. Anot jo, tiek dronai, tiek oro gynyba tobulėja karo Ukrainoje sąlygomis, todėl NATO šalims, norinčioms ar galinčioms įsigyti, pvz., ukrainietiškas sistemas, gal užtrukti pritaikyti šias priemones pagal savo standartus.
„Bet tai, kad negali (…) šiandien atsivežti kažkokias efektyvias 100 proc. dangų dengiančias antidronines sistemas, nereiškia, kad jų pirkimą reikia atidėti iki 2030 m. Tai šiandien bus aptariama ir, tikiuosi, kad bus priimami sprendimai“, – sakė prezidento patarėjas.
Jis taip pat svarstė, kad dronas veikiausiai buvo matomas Lietuvos kariuomenės, tačiau nebuvo identifikuotas kaip bepilotis orlaivis. Anot jo, dronas yra mažas daiktas, o su lėktuvams stebėti skirtais radarais ir paukščių būrys gali būti supainiotas su bepiločiais.
„Todėl reikalingos kitos priemonės, skirtos būtent dronų ne tik pamatymui, bet ir identifikavimui, kad tai yra dronas, o ne kažkas kita“, – pabrėžė F. Jansonas.
ELTA primena, kad pirmadienio rytą policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį.
Kaip pirmadienio rytą sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – netyčia pasiklydęs į Ukrainą skridęs dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.
Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija (URM) laukia duomenų, ar bepilotis orlaivis iš Baltarusijos galėjo būti karinės paskirties. Pasak ministerijos, tokiai informacijai pasitvirtinus, šios valstybės atstovui būtų įteikta nota.
Vis tik pirmadienį galimai nukritęs dronas nebuvo surastas ir paieškos atnaujintos antradienį ryte. Vis tik, Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras LRT radijui užsiminė, kad tikrinami įvairūs galimi variantai, tarp jų ir versija, jog joks objektas apskritai nebuvo įskridęs į šalies teritoriją.
Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.
