Gaisrai atliekų gamyklose: R.Požėla ragina gyventojus nemesti į šiukšles savaime užsidegančių elementų

Naujojoje Akmenėje, Eibučių gatvėje, antradienį užsidegė atliekų rūšiavimo sandėlis, pranešė policija. Gaisro metu apdegė pastato vidus ir atliekos. 

Pirminiais duomenimis gaisras kilo dėl elektros trumpojo jungimo atliekų presavimo įrenginyje. 

Tauragės rajone, Lengvenių kaime, trečiadienį atliekų rūšiavimo įmonėje užsiliepsnojo ten esantis plastikas. Anot policijos, angare, presuojant plastiko atliekas, galimai tarp atliekų buvęs ugnies šaltinis (įtariama, baterija) sprogo ir dėl to ėmė degti plastikas. 

Įvykio metu žmonės nenukentėjo.

Dar savaitės pradžioje Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Renatas Požėla patvirtino, kad prokuratūroje sudaryta darbo grupė, tirsianti pastaruoju metu Lietuvoje įsiplieskusius gaisrus. 

„Šiandien gavome informaciją iš Vilniaus apygardos prokuratūros, kad prokuratūroje buriama darbo grupė, toks tarpinstitucinis formatas, kuris įvairiapusiškai nagrinės šiuos įvykius. (...) Kalbama apie pastaruosius rezonansinius gaisrus, susijusius su (atliekų – ELTA) perdirbimo sektoriumi“, – sakė R. Požėla. 

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) tvirtina, kad nėra duomenų apie tai, jog pastaruoju metu Lietuvoje kilę gaisrai būtų susiję su galimais sabotažo atvejais.

„Nėra jokių patikimų duomenų, kad pastarąsias savaites visuomenės dėmesį patraukusius gaisrus būtų galima susieti ir daryti apibendrinančias išvadas ar įtarti sabotažo aktus“, – tvirtina NKVC.

PAGD direktorius R. Požėla Eltai teigė antrinantis NKVC – anot jo, kol kas, tiriant gaisrų aplinkybes, tyčinės nusikalstamos veikos požymių neįžvelgiama.

Ugniagesių vadovas savo ruožtu tvirtino manantis, kad, visų pirma, reikia priminti žmonės apie tai, jog savaime užsidegančių medžiagų mesti į bendras komunalines atliekas negalima. 

„Išplatinome rekomendacijas gyventojams dėl savaime užsidegančių elementų, raginome jų neišmesti į buitines atliekas. Pirmiausia, reikalingas žmonių supratimas, ką galima ir ko negalima daryti. Gal čia ir yra mūsų didžiausia problema – žmonių atsainumas, neatsakingumas, noras viską mesti į šiukšles, negalvojant apie pasekmes“, – dėstė R. Požėla.

PAGD direktoriaus teigimu, tiriant vis pasikartojančių gaisrų priežastis, reikia taip pat įvertinti ir galimus atliekų tvarkymo technologijų gedimus. Pasak R. Požėlos, aptarus anksčiau minėtus aspektus, galima vertinti ir nusikaltimo galimybę.

„Pabaigoje galime palikti įvertinimui galimą kriminalinę žmogaus veiklą“, – užsiminė PAGD vadovas.

Pastaruoju metu Lietuvoje kilo ne vienas didelio masto gaisras.

Balandžio pabaigoje Vilniuje, Jočionių gatvėje, kilo gaisras „Energesman“ atliekų tvarkymo gamykloje. Liepsnos buvo malšinamos apie parą laiko, gaisro metu išdegė apie 7,5 tūkst. kvadratinių metrų pastato. Teisėsaugos pareigūnai pradėjo tyrimą dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo.

Gegužės 8 d. užsiliepsnojo Kauno rajone, Biruliškių kaime esanti Kauno kogeneracinė jėgainė. Šioje elektrinėje tvarkomos atliekos ir tokiu būdu gaminama šilumos ir elektros energija. 

Gegužės 9 d. kilo gaisras Alytuje esančiose metalo laužo supirktuvėse.

Gegužės 10 d. užsiliepsnojo sostinėje esanti plastiko gamykla „Plasta“.  Įvykio metu įmonės darbuotojai nenukentėjo, iš patalpų jie buvo evakuoti.