Gal poligonų neberengti - naudotis kaimynų įsteigtais?

„Šiandien Lietuvoje kariškiai daug diskutuoja apie papildomų karinių poligonų poreikį. Tačiau mes visi puikiai žinome, kad aplinkinės šalys - Lenkija, Švedija, Latvija ir kitos - taip pat turi išvystytą karinę infrastruktūrą, kur mūsų kariuomenė galėtų ir kartu treniruotis, ir atlikti reikiamus apmokymus. Šiuo metu latviai stato labai didelį poligoną šalia Lietuvos sienos. Ar nebūtų įmanoma sutarti, gal tai turėtų būti kaip ir toks tikslas, kad šį poligoną statant, įkuriant galėtų dalyvauti ir Lietuvos Respublika. Taip užsitikrintume bendrą treniruočių, mokymų galimybę, o kartu ir padidintume sąveiką, kurios tikrai dažnai trūksta tarp Baltijos šalių? Turiu omeny, tarp Lietuvos ir Latvijos kariuomenių", - į krašto apsaugos bei užsienio reikalų minmistrus kreipėsi A.Zuokas.

Pasak krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, vienas iš svarbiausių dalykų yra kariuomenei sudaryti sąlygas patogiai, efektyviai ir greitai treniruotis kaip įmanoma panašesnėmis sąlygomis, kokios būtų mūšio lauke, ir taip pat ekonomiškai atsakingai elgtis.

„Be jokios abejonės, poligonai Lietuvoje būtų pati patogiausia priemonė. Tačiau šiuo metu, kadangi mums drastiškai trūksta tos treniravimosi erdvės ir poligonų, pagal naujų poligonų poreikį netgi neatitinkame VGT priimtų sprendimų, tai taip. Kaip tik ir su Latvijos kolega gynybos ministru esame aptarę, kiek ir kaip mūsų kariuomenė galėtų treniruotis Sėlijos poligone. Tai yra tikrai didžiausias poligonas regione. Bet kadangi norinčių ir stokojančių galimybių treniruotis yra daugiau, atrodo, kad grafikas bus be galo įtemptas sudėlioti visas reikalingas pratybas, bendras pratybas ir taip pat poreikį treniruotis kitų mūsų regione esančių ginkluotųjų pajėgų kariams.

Kai kalbame apie kitas šalis, taip pat turime susitarimą su įvairiais mūsų sąjungininkais, kad galėtume užtikrinti kuo intensyvesnį mūsų kariuomenės treniruočių grafiką. Bet to nepakanka, turime turėti ir čia.

Kai kalbame apie priimančiosios šalies paramą, tai šiandien iš esmės ta įtampa, kad užtikrintume pakankamą galimybę treniruotis sąjungininkams, jie galėtų čia turėti kuo didesnį pajėgų skaičių, galėtume turėti kuo didesnį pratybų skaičių, kad galėtume tam tikra prasme šešėliuoti šalia mūsų vykstančias pratybas, kurios tikrai ir mūsų piliečiams kelia šiek tiek nerimo. Norėdami tai užtikrinti, turime turėti galimybes pilnai čia taip pat organizuoti plataus masto pratybas ir treniruotes", - kalbėjo D.Šakalienė.

Anot užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio, įdirbio dėl poligonų plėtros buvo nemažai.

„Čia tikrai ne mūsų santykiai su kaimyninėmis valstybėmis ar susiję su diplomatija. Yra apribojimų, mes fizinių turime apribojimų Lietuvoje dėl erdvės. Bet reikia nenustoti to daryti ir ieškoti. Jeigu jau reikės papildyti bendradarbiavimą per sieną, mes čia tikrai tai padarysime. Bet ne čia yra pagrindinė kliūtis. Tą geranoriškumą aš matau. Nebent čia būtų su kariniu mobilumu susiję greičiau sprendžiami klausimai, nes yra įvairiausių teisinių dalykų, kai mes kirtimus per sieną turėtume pagreitinti. Dėl to mes bendradarbiaujame su Krašto apsaugos ministerija", - tvirtino K.Budrys.