1 nuotr.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį paliko galioti nuosprendį Antanui Kandrotui-Celofanui ir Andriui Žaliui, jie lieka nuteisti už sukčiavimą, turto pasisavinimą, apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir nusikalstamą bankrotą.
Nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinių skundų argumentai, iš esmės daugiausia susiję su įrodymų vertinimu, atmesti, pranešė teismas. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Kasacinės instancijos teismas patvirtino, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai nustatė, pakankamai aiškiai aptarė ir įrodymais pagrindė, kuo pasireiškė A. Kandroto kaip bendrininko veiksmai, koks buvo jo ir A. Žalio bendradarbiavimo, veikos mechanizmas, kokios egzistavo sąsajos tarp kaltinime aptartų įmonių.
Teismai nustatė, kad A. Kandrotas įgijo ir faktiškai valdė jokios veiklos nevykdančias VšĮ „Hipokratus“, UAB „Hurtas“, UAB „Remilgė“ ir kitas bendroves, jose įdarbindavo fiktyvius įmonių vadovus, taip sukūrė grandinę minėtų veiklos nevykdančių įmonių, kuriomis, pasitelkę tarpininkes bendroves „Personalo nuomos valdymas“ ir „Proserva“, imitavo sandorius su kito nuteistojo šioje byloje – A. Žalio valdoma UAB „MDK logistika“.
Atkreiptas dėmesys ir į aplinkybę, kad A. Kandrotas, tiek organizuodamas bendrovių veiklą, tiek ir valdydamas tas įmones ir duodamas asmenims nurodymus dėl veiklos, stengėsi išlikti anonimiškas – oficialiai neįsidarbino, o paskirdavo tariamus įmonių vadovus. Taigi, jis suprato galimas grėsmes dėl neteisėtos veiklos ir siekė nuslėpti bet kokias sąsajas su pirmiau nurodytomis įmonėmis, o tai įrodo A. Kandroto siekį veikti neteisėtai, turint tikslą padėti A. Žaliui įvykdyti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad teismai pagrįstai atmetė A. Kandroto gynybinę versiją, jog jis negalėjo bendrininkauti darant nusikalstamas veikas, nes tuo metu atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Kasacinės instancijos teismas pabrėžė, kad tai, jog A. Kandrotas tam tikru metu atliko laisvės atėmimo bausmę, gal kiek apribojo, bet neatėmė iš jo galimybės bendrauti su A. Žaliu per pasimatymus.
Taip pat teisėjų kolegija atmetė A. Kandroto ir jo gynėjo kasacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo, neva pasireiškusio tuo, kad apeliacinės instancijos teismas neatnaujino įrodymų tyrimo dėl prokuroro Donato Puzino, kuris atliko tyrimą šioje byloje, veiksmų.
„Tai, kad, praėjus beveik metams nuo kaltinamojo akto surašymo šioje baudžiamojoje byloje, kaltinamąjį aktą surašęs prokuroras D. Puzinas galimai atliko neteisėtus veiksmus kitame ikiteisminiame tyrime, neleidžia daryti išvados, kad ir šis ikiteisminis tyrimas, nesant jokių įrodymų apie tai, buvo organizuojamas siekiant apkaltinti nekaltus asmenis“, – paskelbė teismas.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas šių metų sausį A. Kandrotą pripažino kaltu dėl finansinių nusikaltimų dviejose baudžiamosiose bylose, subendrinus bausmes, vyrui skirta 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jis dabar atlieka bausmę Vilniaus kalėjime.
Anksčiau teistas A. Kandrotas yra vienas iš kaltinamųjų 2021 m. riaušių prie Seimo byloje.
Vyras buvo pranešęs, kad dalyvaus šalies prezidento rinkimuose, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija jau du kartus atsisakė registruoti jį prezidento rinkimų kampanijai, mat asmuo negalėjo atsidaryti rinkimams skirtos sąskaitos banke.
A. Kandrotas taip pat skelbė su bendražygiais sukūręs partiją „Mes Lietuva“, tačiau laiku nepateikė steigiamojo suvažiavimo dokumentų, tad Teisingumo ministerija nutarė, kad partija negali būti įregistruota.
