G.Nausėda apie lėktuvo katastrofą: sabotažo akto tikimybė yra, jos negalime atmesti

„Vakar mes matėme pastangas ir eskaluoti šitą veiksnį (sabotažo – ELTA), ir jį mažinti. Aš manau, kad (…) tiesiog nelabai atsakinga šiuo metu taip elgtis, kadangi informacijos, kurią turime, pernelyg mažai, kad galima būtų tai padaryti. Dar kartą kartoju – žinoma, kad sabotažo akto tikimybė yra, jos negalime atmesti. Dėl to jis bus tiriama visu rimtumu“, – antradienį kalbėjo G. Nausėda.

„Turbūt, kad reikia pripažinti, kad Rusijos veiksmai, jos destruktyvus elgesys, ko gero, dabar vos ne kiekvieną lėktuvo katastrofą pirmiausia vers vertinti per šitą prizmę, tai yra per galimą Rusijos tarnybų įsikišimą, per galimą tų savaime užsidegančių objektų versiją. Rusija tokia jau valstybė, kad jos vaidmuo tokio masto katastrofose turės būti vertinamas vos ne kiekvienu atveju“, – pridūrė šalies vadovas.

Prezidento teigimu, šiuo metu, aiškinantis lėktuvo katastrofos priežastis, analizuojami įvairūs scenarijai, įskaitant ir teroristinį aktą, ir mechaninį gedimą, ir žmogiškąją klaidą.

G. Nausėda, reaguodamas į Vokietijos pareigūnų svarstymus, kad lėktuvo nukritimas ir sudužimas Vilniuje galėjo būti hibridinis aktas, teigė, kad Vokietijos žiniasklaidoje savaime užsidegančių siuntų ar kitų panašių incidentų tema yra aktyviai aptarinėjama pastaruoju metu.

„Todėl visuomenė yra įelektrinta, visuomenei tai yra visiškai nauji reiškiniai, kurie kelia didelį nerimą ir Vokietijos politikai, matyt, savo retorika atliepia tuos visuomenės lūkesčius. Bet man teko vakar lankytis katastrofos vietoje kartu su Vokietijos ir Ispanijos ambasadoriais Lietuvoje, tai mes ne tiek apie versijas kalbėjome, kiek apie tai, kad štai tokią sudėtingą minutę reikia visiems susitelkti, kad iš tikrųjų įvyko baisi katastrofa, kad iš to turi būti padarytos visos reikiamos išvados, svarbiausia, kad būtų išsiaiškintos visos aplinkybės“, – dėstė G. Nausėda.

Šalies vadovas teigė besitikintis, kad suradus sudužusio orlaivio juodąsias dėžes, taip pat turint omeny, kad dalis lėktuve buvusios įgulos narių išgyveno, bus išsiaiškinta, kodėl lėktuvas nukrito.

„Aš manau, kad daugybė dalykų, apie kuriuos gal čia nenorėčiau labai išsamiai šnekėti, leidžia manyti, kad šią katastrofą arba jos priežastis bus galima išsiaiškinti iki galo“, – aiškino G. Nausėda.

ELTA primena, kad ankstų pirmadienio rytą sostinėje, netoli Vilniaus oro uosto, šalia gyvenamojo namo, nukrito ir sudužo krovininis Vokietijos įmonės DHL lėktuvas.

Pirminiais duomenimis, per avariją žuvęs pilotas yra Ispanijos pilietis. Be to, sužaloti trys lėktuvu skridę asmenys – Lietuvos, Vokietijos ir Ispanijos piliečiai. Eltos žiniomis, vieno jų būklė yra sunkesnė, kitas sužalotas mažiau.

Sostinės mero Valdo Benkunsko teigimu, iš pastatų greta nelaimės vietos evakuota 13 žmonių. Jais toliau rūpinsis Vilniaus miesto savivaldybė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, orlaivis yra visiškai suniokotas. Lėktuvui nukritus prie namo, užsidegė šalia buvę sandėliukai, automobilis. Gaisras jau yra suvaldytas.

Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo Vilmanto Vitkausko, pirminiais duomenimis, lėktuvo sudužimas yra nelaimingas atsitikimas. Tuo metu policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas užsimena, kad nereikėtų atmesti, jog ši avarija – galimas teroristinis aktas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių netinkamos priežiūros ar remonto bei dėl tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo. Teisingumo ministerija savo ruožtu ėmėsi saugos tyrimo.

Leidinys „Wall Street Journal“ anksčiau pranešė, jog vasarą DHL lėktuvais iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją ir Vokietiją siųsti padegamieji užtaisai buvo Rusijos slaptos operacijos dalis. Abi siuntos iš Lietuvos iškeliavo tam pačiam adresatui Jungtinėje Karalystėje, viena siunta užsidegė Leipcige Vokietijoje prieš ją pakraunant į krovininį orlaivį, kita – DHL sandėlyje Birmingeme Jungtinėje Karalystėje. Siuntos iš Lietuvos buvo išsiųstos liepos 19 d., abu gaisrai kilo naktį iš liepos 20 d. į 21 d.

„Wall Street Journal“ teigimu, šios rusų operacijos tikslas buvo perkelti siuntas su padegamaisiais užtaisais į JAV ir Kanadą skrendančius keleivinius ar krovininius lėktuvus, siekiant juose sukelti gaisrus.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė teigė, kad atliekamas tarptautinis tyrimas DHL padegamųjų siuntų, vykdant tyrimą yra suimtų žmonių. Daugiau informacijos apie tyrimą viešai nėra skelbiama.