1 nuotr.Grupei socialdemokratų siūlant naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pastaroji iniciatyva yra svarstytina. Šalies vadovo teigimu, desovietizacijos komisija nemažai politikuoja, o ne demonstruoja eskpertiškumą ir pastangas rasti istorinę tiesą.
„Žinote, jeigu šios komisijos neliks – aš tikrai neraudosiu. Jos veiklos metu mačiau nemažai politikavimo, gerokai mažiau mačiau ekspertiškumo, noro rasti istorinę tiesą. Tai įaudrinti visuomenę lygioje vietoje iš tikrųjų galima nesunkiai. Bet ar to šiandien reikia siekti? Aš tuo labai labai abejoju“, – šeštadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Štai kodėl pasiūlymas atrodo tikrai svarstytinas. Man atrodo, mes pernelyg daug institucijų, kuruos turėtų pasižymėti savo nepriklausomumu, esame dėl vienokių ar kitokių priežasčių politizavę. Tuomet jos pasiduoda politikos ciklams – esant vienai valdžiai, jos krypsta į vieną pusę, po to pasikeičia valdžia, jos krypsta jau į priešingą pusę. To tikrai nereikia, kuomet eina kalba apie tokias institucijas kaip desovietizacijos komisija ir panašios į ją“, – apibendrino šalies vadovas.
ELTA primena, kad penktadienį grupė socialdemokratų registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją. Vienas iniciatyvos autorių, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas teigia, kad šiuo metu veikianti komisija savo darbą atlieka neefektyviai, todėl sprendimo galią norima suteikti savivaldai.
Sprendimus dėl atitinkamų objektų likimo, iniciatorių teigimu, turėtų priimti pačios savivaldybės. Jei joms reikėtų papildomos informacijos, šios galėtų konsultuotis su LGGRTC, tačiau centras teiktų tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus. Atitinkamus sprendimus savivaldybės turėtų priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, savivaldybių kreipimusis dėl analogiškų objektų svarsto desovietizacijos komisija ir teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas LGGRTC. Galutinį sprendimą priima centro direktorius Arūnas Bubnys.
Tuomet savivaldybės būna įpareigotos šiuos nutarimus įgyvendinti.
Jei Seimas pritartų siūlomiems pakeitimams, įstatymo pataisos įsigaliotų nuo šių metų spalio 1 d.
ELTA primena, kad desovietizacijos įstatymas galioja nuo 2023 metų gegužės 1 d. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklams, kitiems memorialiniams objektams, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimams).
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), jo suformuotai specialiai komisijai ir savivaldybių institucijoms.
