1 nuotr.Ketvirtadienį minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 80-ąsias metines, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad, prisimenant kare žuvusius milijonus žmonių, net ir dabar yra būtina reikalauti teisingumo. Todėl, pasak jo, tiek Lietuva, tiek tarptautinė bendruomenė ir toliau ieškos būdų, kaip užtikrinti Rusijos teisinę atsakomybę už agresiją prieš Ukrainą.
„Kviečiu dar stipriau ir karščiau įsipareigoti istorinei tiesai. Tegul Macikų lagerių kompleksas – visapusiškai ištirtas, tinkamai sutvarkytas ir įamžintas – mus įkvepia priešintis tironijai, kad ir kokį pavidalą ji įgautų. Tegul laisvas žodis, mintis ir valios jėga nepalieka nutylėto nė vieno nusikaltimo žmoniškumui“, – į Macikų kaime surengtos iškilmingos aukų pagerbimo ceremonijos dalyvius kreipėsi G. Nausėda.
„Jau daugiau negu trejus metus Rusijos žmonės telkiami žiauriam karui Ukrainoje. Tik pati Rusija gali pripažinti savo strateginį ir moralinį pralaimėjimą ir atsitraukti iš visos Ukrainos teritorijos. Tačiau kol karas tęsiasi, mes remiame – ir remsime – Ukrainą“, – akcentavo jis.
Taip pat, šalies vadovo teigimu, ne mažiau uoliai reikia siekti ir tikros, nesuklastotos istorinės atminties išsaugojimo.
„Antrojo pasaulinio karo pabaigoje tarptautinė bendruomenė, ryžtingai pasmerkusi nacizmą, tą patį turi padaryti ir su komunizmu. Tik pripažinę ir įvertinę komunistinių režimų nusikaltimus bei tinkamai įamžinę jų aukų atminimą, reikšmingai apribosime dabartinių autoritarinių režimų galimybes skleisti melą ir dezinformaciją“, – pabrėžė prezidentas.
Atminties skausmas vis dar toks pat jautrus
Tuo metu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis akcentavo, kad vykstant karui Ukrainoje, ypač svarbu deramai pagerbti totalitarinių režimų aukas.
„Regis, ginklai nutilo seniai, tačiau atminties skausmas, palikęs gilų randą mūsų istorijoje, vis dar toks pat jautrus. Esame Macikų lageriuose, ypač skaudžios mūsų istorijos vietoje, kur susipynė dvi represinės sistemos: nacių ir sovietų. Abi jas vienija bendras bruožas – panieka žmogui, todėl mūsų mintys šiandieną krypsta į tuos, kurie tapo žiauraus karo ir totalitarinių režimų aukomis“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Mes privalome prisiminti ir deramai įamžinti kiekvieną, čia kentėjusį ir žuvusį. Macikai yra mūsų istorija, tai nėra istorija apie kitus. Tai, kur mes šiandieną stovime, yra apie mus visus. Apie tai, ką žmonės gali padaryti vieni kitiems, kai nebelieka pagarbos gyvybei, laisvei, orumui“, – akcentavo jis.
Ketvirtadienį Macikų kaime iškilmingos ceremonijos metu pagerbtos Antrojo pasaulinio karo aukos. Čia 1941 m. buvo įkurta nacių karo belaisvių stovykla. 1945 m. sovietai buvusioje nacių stovyklos teritorijoje įkūrė karo belaisvių lagerį Nr. 184. Turimais duomenimis, Macikų lageriuose žuvo apie 6 tūkst. įvairių tautybių žmonių.
Antrojo Pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 d., pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis lėmusią pabaigą ir 1945 m. gegužės 8 d. Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.
