1 nuotr.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nacionalinių ekonominių sankcijų įvedimas Rusijai be regioninio arba europinio sprendimo turėtų mažą poveikį ir galėtų tarp „pajuokos objektu“.
„Tos sankcijos – juo labiau, jeigu jas pavyktų derinti su G-7 valstybių sankcijomis, tikrai galėtų suduoti skaudų smūgį. Jeigu nepavyktų jų įgyvendinti, žinoma, lieka nacionalinių sankcijų galimybė, bet žinote, nesinorėtų, kad jos taptų savotišku pajuokos objektu, nes vienos valstybės nacionalinės sankcijos – Rusija jų net nepastebės, būkime atviri sau ir pripažinkime tai“, – žurnalistams šeštadienį sakė G. Nausėda.
„Būtų labai gerai pasiekti bent jau regioninį sutarimą dėl tų sankcijų taikymo – tada jų poveikis būtų šiek tiek didesnis, bet pirmiausia dirbkime Europos Sąjungos formatu ir pasiekime, kad tas 18-asis sankcijų paketas nevirstų dulkėmis“, – teigė šalies vadovas.
Jis tikisi, kad Europos Sąjungai (ES) pavyks sutarti dėl griežtesnio 18-ojo sankcijų paketo, numatančio apribojimus Baltijos jūroje esantiems dujotiekiams „Nordstream“, Rusijos naftos koncernui „Rosatom“, 22 bankų atjungimo nuo SWIFT sistemos.
„Dažnai būna, kad diskusijų metu pradeda radikaliai, tvirtai, po to žiūrėk – atsiranda visokie balsai, kurie sako – čia reikia pataisyti, vienoje, kitoje vietoje, ir tada gaunasi šnipštas“, – teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad šią savaitę Seimui buvo planuota teikti siūlymą, numatantį galimybę Lietuvai taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Visgi, prieš parlamento posėdį vykusioje seniūnų sueigoje nuspręsta šį klausimą iš darbotvarkės išbraukti, jis numatytas pirmadienio darbotvarkėje.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtose Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo pataisose numatoma galimybė Vyriausybei sudaryti sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašus, įšaldant jų turtą ar taikant sektorinius apribojimus.
Rusijos ir Baltarusijos piliečių ar įmonių turtas būtų įšaldomas tais atvejais, jei pastarieji kenkia Ukrainos teritorijos vientisumui, remia karą ir represijas prieš Rusijos opoziciją ir pilietinę visuomenę, numatant tam tikras išimtis dėl lėšų, reikalingų maisto produktams, vaistams ir kitiems būtiniems produktams ar paslaugoms.
Tuo metu taikant sektorines sankcijas siekiama drausti technologijų, paslaugų ir programinės įrangos iš Rusijos ir Baltarusijos importą bei tiekti su šių prekių tiekimu ar gamyba susijusias paslaugas, taip pat eksportuoti technologijų ir programinės įrangos, kuri galėtų būti naudojama Rusijos ar Baltarusijos kariuomenėje.
Visgi, sankcijos negaliotų tais atvejais, kai paslaugos reikalingos farmacijos, medicinos, humanitariniais tikslais.
URM siūlo numatyti ir papildomas sektorines ribojamąsias priemones, jeigu nustatoma, kad atitinkamas Rusijos ir Baltarusijos ekonomikos sektorius gali būti naudojamas remiant karinę agresiją prieš Ukrainą, kariuomenės ir technologijų tobulinimui, pramonės pajėgumų didinimui, Lietuvos saugumo ir nepriklausomybės kenkimui, įskaitant manipuliavimą informacija.
Seimas balandį metams pratęsė sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Taip pat draudžiamas Rusijos piliečių judėjimas per ES išorės sieną, o atvykstantieji vertinami dėl papildomų rizikų.
Pirmą kartą įstatymas dėl nacionalinių sankcijų įvedimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams buvo priimtas 2023 m. pavasarį. Pernai jų galiojimas buvo pratęstas metams.
