1 nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda atmeta spekuliacijas, esą būsimi pokyčiai Ministrų kabinete yra susiję su šalies vadovo parama konservatorių kandidatūrai į eurokomisarus. Anot šalies vadovo, jis su premjere Ingrida Šimonyte sutarė, jog „politinio turgaus“ šiais klausimais nebus.
„Jos (spekuliacijos – ELTA) nieko nevertos ir tą sakau labai atsakingai, nes paskutinio mūsų susitikimo su premjere metu, pačioje pabaigoje, sutarėme – jokių politinių turgų čia nebus. Šie abu klausimai yra atskiri“, – Palangoje žurnalistams sakė G. Nausėda.
Penktadienį premjerė Ingrida Šimonytė pateikė prezidentui Gitanui Nausėdai dekreto projektą dėl atnaujintos Vyriausybės sudėties. Naujajame kabinete nebėra žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko – jį ketinama keisti dabartiniu Seimo Ekonomikos komiteto vadovu, konservatoriumi Kaziu Starkevičiumi. Taip pat keičiamas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jo poziciją turėtų užimti dabartinis viceministras Aurimas Pečkauskas. Kitose ministerijose pokyčių nėra – teikiamos tvirtinti tos pačios ministrų kandidatūros.
Viešojoje erdvėje keliami klausimai, ar pokyčiai Ministrų kabinete negali būti susiję su vis dar neišspręstu klausimu dėl Lietuvos atstovo Europos Komisijoje (EK). Svarstoma, ar I. Šimonytė sutiko keisti Prezidentūros kritikuojamus ministrus vien dėl to, jog sulauktų šalies vadovo paramos teikiamai kandidatūrai.
Kandidatą į eurokomisarus tikisi sulaukti iki rugpjūčio 20 d.
Apskritai, kalbėjo G. Nausėda, kol kas jis neturi konkrečios kandidatūros, kuri galėtų būti teikiama į EK narius. Visgi, kaip tikino prezidentas, su ministre pirmininke, kuri ir turi pateikti siūlymą, sutarta sulaukti pavardės iki rugpjūčio 20 d.
„Iš tikrųjų, kandidato neturiu. Sutarėme su premjere, kad pasiėmėme šį laiką ir ji pateiks man tą kandidatūrą iki 20 dienos, nes būtent nuo 20 dienos jau prasidės mano kosnultacijos su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen. Ji išreiškė tokį pageidavimą, kad diskusijos būtų intensyvios, bet jos neišsitęstų laike labai ilgai“, – aiškino šalies vadovas.
„Labai norisi tikėtis, kad mes iki to laiko surasime bendrą vardiklį. Deja, šiandien turiu konstatuoti, kad dar tinkamo kandidato, kuris būtų priimtinas abiem pusėms, neturiu. O šiuo atveju kalbame netgi apie du kandidatus“, – primindamas, jog EK vadovė tikisi sulaukti ir vyro, ir moters kandidatūros, pažymėjo G. Nausėda.
Jau kurį laiką tęsiantis diskusijoms apie tai, kas galėtų tapti naujuoju Lietuvos deleguotu EK nariu, neoficialiai kalbama, jog į postą Briuselyje taikosi užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Didelį dalis konservatorių partijos narių atvirai reiškia paramą šiai potencialiai kandidatūrai.
Visgi, pats ministras tokios intencijos viešai neišsakė ir EK tema kalba nenoriai.
Prezidentas G. Nausėda, kurio pritarimas yra būtinas deleguojant Lietuvos atstovą į EK, ne kartą leido suprasti, jog G. Landsbergio kandidatūros nebūtų linkęs palaikyti. Jis yra pareiškęs, jog matytų geresnių kandidatų už G. Landsbergį. Be to, šalies vadovo nuomone, Vilniui derėtų siekti portfelių, kurie yra susiję su ekonomikos sritimi. Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas yra užsiminęs, jog į tokį EK portfelį galėtų pretenduoti ir pati premjerė, ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Seimo rūmuose taip pat netrūksta skepsio, vertinant G. Landsbergio galimybes tapti eurokomisaru. Ne tik opozicijos, bet ir valdančiosios daugumos atstovai yra viešai pareiškę, kad šiai kandidatūrai nepritartų.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.
