G.Paluckui kyla klausimų, kodėl ne visos partijos žinojo apie šnipinėjimo bylą

„Pirmiausia reikėtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) išsiaiškinti, kaip ta informacija vienoms politinėms jėgoms yra prieinama, o kitoms – ne. Tai yra svarbu, mėginant sužinoti, ar viena ar kita politinė partija neturi nereikalingos, neteisėtos įtakos ar teisėsaugos institucijoms, ar žvalgybos institucijoms“, – pirmadienį žurnalistams Seime teigė G. Paluckas.

Politiko vertinimu, siekiant greičiau išsiaiškinti panašius atvejus, reikėtų skirti didesnį finansavimą Valstybės saugumo departamentui (VSD)

„Matyt, VSD reikalingas papildomas finansavimas, kad tokios istorijos būtų gaudomos ir išryškinamos greičiau“, – akcentavo G. Paluckas.

„Niekas neturėtų baimintis, čia yra žvalgybos institucijų uždavinys tokius atvejus užkardyti, nepaisant politinės priklausomybės“, – akcentavo jis.

Pirmadienį Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis informavo, kad teisėsauga baigė ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo prieš Lietuvą. Anot prokuroro, šių metų sausį teisėsauga nustatė, kad asmuo, kuris, kaip įtariama, rinko informaciją, bendradarbiaudamas su Rusijos GRU (Rusijos Federacijos Ginkluotųjų Pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba), priklausė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai.

Šnipinėjimu įtariamas asmuo, teisėsaugos duomenimis, yra vyras, rinko informaciją apie politinių partijų, valstybės institucijų, ekonominį valstybės gyvenimą, šiuo metu yra sulaikytas. Tiesa, kaip skelbė prokuratūra, nėra duomenų, kad vyras galėjo surinkti ir disponuoti slapta informacija.

Pasak prokuroro A. Urbelio, įtariamasis turėjo galimybę bendrauti su TS-LKD vadovais, kitų partijos nariais.

Naujienų portalas delfi.lt, remdamasis šaltiniais, skelbia, jog įtariamasis yra 82 metų buvęs konservatorius Eduardas Manovas. Jis 2011 m. su TS-LKD dalyvavo savivaldos rinkimuose.