G.Skaistė: Lietuvos BVP šiais metais augs 2,3 proc.   

„Lietuvos ekonomikos augimas įsibėgėja, o kitąmet, atsigaunant išorės paklausai, augimas turėtų stiprėti. Atnaujintos projekcijos rodo pozityvias tendencijas – šalies ekonomika šiais metais augs sparčiau nei manyta birželį, o infliacija lėtės ženkliau“, – pristatydama scenarijų teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Institucijos skaičiavimais, BVP augimas 2025-2027 m. periodu turėtų siekti po 2,9 proc. per metus.

Šių metų birželį Finansų ministerija skelbė, kad BVP per metus turėtų augti 2,1 proc.

Pasak G. Skaistės, 2024 m. darbo užmokestis vidutiniškai augs 10,1 proc. ir toliau stiprins gyventojų perkamąją galią.

„Jau keletą metų iš eilės matome dviženklį darbo užmokesčio augimą“, – pastebėdama, kad darbo užmokesčio augimas lėtėja, teigė ministrė.

Finansų ministerijos vertinimu, darbo užmokestis šalyje 2025 m. augs – 7,6 proc., 2026 m. galėtų augti 6,5 proc., o 2027 m. – 5,5 proc.

Anot finansų ministrės, šiemet namų ūkių vartojimo išlaidos turėtų augti 3,3 proc., o kitąmet augimas turėtų paspartėti iki 3,6 proc. Vėlesniais laikotarpiais, anot ministerijos, gerėjant gyventojų finansinei padėčiai, namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti daugiau nei po 3 proc. kasmet.

„Akivaizdu, kad ir toliau stiprėja perkamoji galia. Ji stiprės tiek šiais, tiek kitais metais“, – sakė ministrė.

G. Skaistės teigimu, nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 7,3 proc., o vidutiniu laikotarpiu turėtų mažėti. Numatoma, kad atsigaunant ekonominiam aktyvumui, užimtų gyventojų skaičius 2024 metais padidės 1,4 proc.

„Darbo rinka išlieka pakankamai atspari“, – vertino G. Skaistė.

Scenarijuje numatoma, jog 2024 metais prekių ir paslaugų eksporto metinis pokytis sieks 1,2 proc. Dėl palankesnės pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos raidos šio rodiklio metinis augimo tempas 2025–2027 metais galėtų paspartėti iki 3,9–4,2 proc.

Eksporto prognozė – blogesnė nei birželį

Scenarijuje numatoma, jog 2024 metais prekių ir paslaugų eksporto metinis pokytis sieks 1,2 proc. Anot G. Skaistės, prognozė mažesnė nei pateikta birželį – 2,3 proc., nes dabartiniams eksporto rodikliams poveikį vis dar daro sankcijos Rusijai bei Baltarusijai.

„Eksporto rodikliai buvo mažesni, nei prognozuota. Didele dalimi tai įtakoja reeksporto sumažėjimas dėl sankcijų taikomų Rusijai ir Baltarusijai. Sustabdomos prekės, kurios anksčiau keliavo į tas rinkas. Bet sankcijų taikymas yra bendras interesas, todėl poveikis išsilaikys“, – aiškino ministrė.

„Bet matome, kad lietuviškų prekių eksportas gerėja ir tikime, kad stabilizavus situacijai lietuviškos kilmės prekių eksportas atsistatys ir kitais metais demonstruos geresnius rezultatus“, – tikino ji.

Dėl palankesnės pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos raidos šio rodiklio metinis augimo tempas 2025–2027 metais galėtų paspartėti iki 3,9–4,2 proc.

Nuo 2025 m. įsigaliosiantys akcizai infliaciją paveiks minimaliai

G. Skaistė taip pat paminėjo, kad 2025 m. įsigaliojančių Gynybos fondui finansuoti reikalingų padidintų akcizų poveikis infliacijai sieks 0,3 proc. punkto.

„Sprendimai, kurie buvo priimti Seime dėl gynybos fondo didinimo, tiek dėl žaliųjų akcizų, kurie susiję su kuru, tiek su alkoholio ir tabako akcizais, bendrai darys poveikį infliacijai, kuris sieks 0,3 proc. punkto“, – sakė G. Skaistė.

ELTA primena, kad Seimas pavasario sesijos pabaigoje priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą.

Parlamentas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamųjų visam kurui pakėlimui.