1 nuotr.Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad 2021–2024 m. laikotarpiu nesumokama pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dalis Lietuvoje sumažėjo nuo 18,7 proc. iki 11 proc. Anot ministrės, kiekvienas procentas 2024 m. atitiko 70 mln. eurų nesurinktų mokesčių.
„Jeigu būtų išlikę tokie patys nesurinkimo skaičiai, kurie buvo 2020 m., tai per 2021 ir 2022 m. būtų surinkta 600 mln. eurų mažiau“, – trečiadienį konferencijoje apie šešėlinės ekonomikos situaciją Lietuvoje metu teigė G. Skaistė.
„Kiekvienas proc. punktas, jeigu būtų sumokėtas, galėtų atnešti 70 mln. eurų. Tai paskaičiavome formuodami gynybos paketą“, – pridūrė ji.
Finansų ministerijos duomenimis, 2021 m. PVM atotrūkis sudarė 14,5 proc., 2022 m. – 13 proc., 2023 m. – 12,2 proc., o 2024 m. sudarys 11 proc.
Ministrė pridėjo, kad dėl tiesioginių 2021 m. patvirtinto „Šešėlinės ekonomikos ir PVM atotrūkį mažinančių veiksmų plano“ priemonių poveikio į biudžetą pavyko surinkti dar 238 mln. eurų.
Taip pat, anot jos, jau pavyko įgyvendinti 25 iš 37 arba 70 proc. šio plano priemonių. Likusias dalis, G. Skaistės teigimu, ministerija įgyvendins iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos.
„Kai kurios priemonės vis dar įgyvendinamos. Tiesiog kai kuriems procesams reikia laiko užbaigti, nes jie imlūs darbui, programavimui“, – paminėjo ji.
Kaip praneša Finansų ministerija, šiuo metu liko galutinai įgyvendinti 12 plano priemonių, apimančių prevencinį pažeidimų užkardymą bei savanorišką mokesčių mokėjimą. Tarp jų: PVM ir gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo supaprastinimas, geresnis muitinės aprūpinimas, institucijų darbuotojų kompetencijos kėlimas ir pan.
Taip pat ministerija šiuo metu steigia sistemas, kurios padės mokesčių mokėtojams kuo paprasčiau apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius, rengiama visapusiška visuomenės švietimo programa.
Kas antras lietuvis supranta, kad šešėlinė ekonomika neigiamai jį veikia
Tuo metu skaidraus verslo asociacijos „Baltosios Bangos“ tarybos pirmininkė Rūta Skyrienė pristatė, kad virš 50 proc. visuomenės suvokia, jog šešėlinės ekonomikos pasekmės veikia juos neigiamai.
„Kad įrodytume, kaip keičiasi žmonių požiūris į šešėlinę ekonomiką, mes kasmet atliekame tyrimą. Ir mes pamatėme, kad žmonės supranta, jog šešėlinė ekonomika veikia ir jų asmeninį gyvenimą. Kas antras jau atsakė, kad tikrai taip, o kad poveikis yra reikšmingas, atsakė net 4 iš 10 asmenų“, – komentavo R, Skyrienė.
„Išsiskyrė žmonės, kuriems virš 50 metų, jie labiau supranta, kad šešėlinė ekonomika veikia“, – pridūrė ji.
Jos pateiktais duomenimis, 29 proc. asmenų 2024 m. atsakė, kad pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar gavo nuslėptą darbo užmokestį. Šis skaičius mažėja, 2021 m. jis siekė 40 proc., o 2023 m. – 37 proc.
Pastebima, kad daugiausiai asmenų dirbančių nelegaliai yra Panevėžyje – 45 proc. apklaustų asmenų atsakė, kad kažkada yra dirbę nelegaliai, bei Alytuje – 37 proc. ir Marijampolėje – 29 proc.
Tuo metu neapskaitytų prekių ar paslaugų per pastaruosius metus įsigijo 61 proc. gyventojų. Dažniausiai tokios prekės ar paslaugos perkamos turguose, kad ten pirko tokias prekes teigė 41 proc. asmenų, grožio paslaugų salonuose – 33 proc. ir automobilių remonto dirbtuvėse – 20 proc.
