1 nuotr.Žiemos vargstantys žmonės laukia nerimaudami, kaip teks išgyventi, užtekti ir mokesčiams, ir maistui? Čia į pagalbą skuba „Maisto bankas", jis džiaugiasi, kad žmonės stokojantiems aukoja vis daugiau. Kalbamės su „Maisto banko" atstove Migle PETRONYTE.
- Neseniai baigėsi rudeninė „Maisto banko" akcija ar šįmet rezultatai džiugina?
- Šiais metais žmonės suaukojo daugiau nei pavasarį, ir daugiau nei praėjusių metų rudenį. Visuose miestuose aukojo daugiau, nebuvo miesto, kur mažiau. Vidutinis aukojimo krepšelis buvo 4,09 Eur. Didelių krepšelių buvo Klaipėdos regione, kur daugiau nei 8,5 Eur.
Mūsų akcija vyko 399 parduotuvėse („Maxima", „Lidl", „Iki", „Rimi", „Gulbelė", „Utenos prekyba" ir „Norfa"), žmonės aukojo 82 397 kartus. Šiais metais paaukota 274 688 vnt. maisto produktų, skaičiuojame, kad jų preliminari vertė yra daugiau nei 403 tūkst. eurų. Pernai rudenį žmonės suaukojo 245 tūkst. vnt. maisto produktų.
Daugiausia aukota makaronų, kruopų, aliejaus, kaip ir kiekvienais metais. Šiais metais skatiname daugiau aukoti aliejaus, mėsos ir žuvies konservų. Tai laukiamiausios prekės. Sako, kad aliejus atpigo, bet jis nėra pigus dalykas stokojantiems žmonėms. „Maisto bankas" žmonėms juk atiduoda paskutinės dienos galiojimo produktus, kurie būna surinkti iš prekybos tinklų, bet tarp tų produktų stinga mėsos, žuvies konservų.
„Maisto bankas" remia maistu (kuris išgelbėtas nuo išmetimo, atiduotas ūkininkų) daugiau nei 600 kitų organizacijų Lietuvoje. Šiais metais „Maisto banko" akcijoje dalyvavo daugiau nei 200 organizacijų. Vaikų dienos centrai prašo užpilamų sausų pusryčių, senjorus globojančios organizacijos prašo arbatos, nes ji paklausi.
- Žmonės daugiau aukoja, nes geresni, o gal - turtingesni?
- Atrodo, kad visuomenė gyvena geriau, bet atskirtis tarp gaunančių mažiausias pajamas ir gaunančius didesnes pajamas yra labai didelė. Gyvenimas gerėja tiems, kurie uždirba Lietuvos vidurkį ir daugiau, bet tiems, kurių pajamos per mėnesį yra iki 500 eurų (daugelis senjorų, žmonės, turintys negalią), pagalbos reikia vis daugiau. Kas trečias žmogus, kurio pajamos yra mažesnės nei 500 eurų per mėnesį, jis ne tai, kad skursta, jis apskritai sunkiai gali įsigyti maisto, nes perka vaistus, susimoka komunalinius mokesčius, nes bijo skolų. Tokie žmonės visada taupo maisto sąskaita. Į „Maisto banką" daugiau kreipiamasi prieš šaltąjį sezoną.
- O paskutinės dienos galiojimo produktų daugiau ar mažiau gaunate?
- Šiuo metu mes dirbame su daugiau pačių parduotuvių, išplėstas „Maximos" tinklas, bet pats skaičius surenkamo maisto yra labai panašus ar net mažesnis nei ankstesniais metais. Čia susiję su tuo, kad prekybininkai pardavinėja iki paskutinės minutės produktus trumpo galiojimo, ir mes jų labai mažai gauname.
- „Maisto bankas" dar turi virtuvę, kur gamina vargstantiems žmonėms.
- Mes turime tris virtuves: Klaipėdos labdaros valgykla, Tauragės labdaros valgykla ir Vilniuje maisto perdirbimo virtuvė. Į labdaros valgyklas žmonės ateina pasiimti šilto maisto, tai būna dažniausiai troškiniai ir sriubos, valgo vietoje arba išsineša. Dauguma ateina senjorai, kuriems sunku patiems pasigaminti maisto. Yra nemažai neįgalių žmonių, būna, ateina mamos, kurios augina labai dideles negalias turinčius vaikus, kurie jau suaugę, bet patys nieko negali. Mamai laiko labai mažai, socialinis darbuotojas išleidžia valandai, tai tokios moterys ateina pasiimti maisto, kad nereiktų gaminti. O Vilniaus maisto perdirbimo virtuvėje mes perdirbame maistą į konservus, tai gali būti sriubos, adžikos, pagardai, žodžiu, pagaminta iš to, ką turime tą dieną, ir dedame į atiduotuves. Kasdien gaminame apie 60 porcijų šilto maisto, kurį išvežame į nakvynės namus.
