Gyvenimas su vasara

Ne toje, žmonių išgalvotoje kalendorinėje, o tikroje gamtos vasaroje.

Žinia, šiemet vasara prasideda labai keistai, nes pavasaris į ją mūsų neatvedė. Jis labai ilgai žaidė su orų bangavimais, pagaliau lyg pamiršo savo tikrąją paskirtį ir flirtavo su žiemos prisiminimais.

Jūs jau matėte, kas iš to išėjo. Jokiame kalendoriuje nerasite aprašo, kuriame būtų nustatyta, kaip turi atrodyti pavasaris, o kada - prasidėti vasara. Tačiau tam ir yra gamta, kuri turi savo principus skelbti vieną ar kitą metų laiką.

Apie vasarą turėsime laimės kalbėti gerus 4 mėnesius, dabar ji baigiasi jau tik rugsėjo gale. O vasaros pradžią paskelbiame ne mes, bet augalai, vabzdžiai ir paukščiai, kurių reakcija į pokyčius visada labai tiksli.

Pernai kai kur (kad ir Sūduvoje) vasara prasidėjo maždaug gegužės 18-20 dienom, kitur - keletu dienų vėliau.

Šiemet tai įvyksta apie gegužės 20-22 dienas Sūduvoje, kitur - šiandien ar rytoj. Žinoma, bendras įspūdis sumišęs, nes ilga, trijų savaičių vėsa, pralenkusi net senų laikų vėlyvųjų pavasarių temperatūras, gerokai paveikė augalų vegetaciją ir vabzdžių atbudimą.

Apie vėsą jau kalbėta, bet dabar dar ne vėlu stebėti ir stebėtis tuo, kas buvo padaryta. Visų pirma, labai šalta žemė sustabdė daugelio augalų dygimą, augimą. Čia nekalbu apie kultūrinius augalus, nors ir jie reagavo labai nedraugiškai.

Laukiniai augalai dažniausiai buvo labai atsargūs, daugelis jų žydėjo nenoriai, kiti savo neišskleistus žiedynus uždarose galvelėse laikė netikėtai ilgai. Žinoma, kai kada mes matome ir priešingą spartą, kai augalai peržydi per trejetą dienų. Negalime vertinti, kaip yra geriau, nes tai - nepalyginami dalykai. Tik visada turime atminti, kad kiekvienos rūšies žydėjimas gamtoje yra siejamas su tam tikrų vabzdžių aktyvumu - jie lanko žiedus, juos apdulkina, o tuo pačiu gauna nektaro, žiedadulkių.

Šiemet, atrodo, žydėjimo ir vabzdžių lankymosi žieduose procesas nesusiklostė, nes pirmoji, kaitrioji pavasario dalis labai greitai užbaigė ankstyvųjų rūšių (kad ir blindės, rūtenių) žydėjimą, laukinės bitės spėjo šiek tiek surinkti maisto būsimiems savo jaunikliams, tačiau antroji bičių dalis negalėjo išlikti dėl vėsos ir žydinčių augalų trūkumo.

Gamtoje vabzdžiams, ypač bitiniams, nėra ,,šiaip sau žydinčių" augalų, jiems reikia konkrečių, jų mitybinių rūšių.

Turėtume manyti, kad vėsa nieko nereiškė paukščiams. Kai kurie tą patvirtina - jau prieš dešimtį dienų lizdus paliko juodųjų strazdų jaunikliai, išsirito pirmi gandriukai. Ir varnėnų inkiluose lyg pašėlę cirpia jaunikliai, jie nuolat alkani, nors tėvai neša ir neša jiems surankiotus sliekus ir vabzdžius.

Tačiau vėlyvieji paukščiai, kuriuos vadiname vasariniais, grįžo vangiai. Jie viską suspės, nes vasara ilga. Pagaliau - ne mums apie viską spręsti, ne mes teisėjai. Be to, mes turime darbų, kuriuos taip pat reikia daryti...

Vienas jų - nusipirkti ir įtverti dalgį. Taip taip, paprastą dalgį, kad galėtume tvarkingai ir saugiai šienauti žolę, nieko nenaikindami.

Jei jau nesugebame to, galime šienauti motorine žoliapjove, bet geriau - tik apie takus, visa kita paliekant augti, nes tokių augalų, ypač žydinčių, labiausiai reikia vabzdžiams.