1 nuotr.Po to, kai Konstitucinis Teismas konstatavo tai, jog Lietuvoje tos pačios lyties partnerystė nėra apibrėžta įstatymuose - prieštarauja Konstitucijai, Seimas vėl grįžta prie šio klausimo.
Vieni siūlo sprendimus nukelti ateičiai, kiti - svarstyti dabar. Iš stalčiaus vėl ištrauktas Partnerystės įstatymo seserimi laikomas Civilinės sąjungos projektas.
Tačiau tyrimai rodo, kad gyventojai tokioms sąjungoms vis dar nepritaria.
Laisvos visuomenės institutas skelbia, kad gegužės 23 - birželio 5 d. „Baltijos tyrimai" atliko tyrimą šia tema. Jo metu gyventojų buvo teirautasi jų pozicijos dėl KT išaiškinimo ir ar po jo kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima.
Nurodoma, kad rezultatai rodo aiškų visuomenės nepritarimą KT išaiškinimui. Tokios pozicijos laikosi 71 proc. šalies gyventojų (iš jų 45 proc. tam visiškai nepritaria, 26 proc. greičiau nepritaria), tuo tarpu paramą išreiškia mažuma, vos 18 proc. (iš jų 4 proc. tam visiškai pritaria, 14 proc. greičiau pritaria), kas dešimtas (11 proc.) nuomonės neturi arba jos neišsakė.
Nepritaria net jaunimas
„Nepritarimas KT išaiškinimui dėl partnerystės instituto fiksuojamas pagal visus socio-demografinius kriterijus - lytį, amžių, šeimos pajamas, gyvenamąją vietą. Tai griauna viešojoje erdvėje plėtojamą naratyvą, kad jaunimas, gyvenantieji didmiesčiuose, aukštesnį socialinį statusą užimantys asmenys palankiai vertina lyčiai neutralią partnerystę ir jos teisinį reglamentavimą tos pačios lyties asmenų poras laikant šeima.
Nors ir esama ryškiausio nepritarimo atotrūkio tarp jauniausių (49 proc. 18-29 m. jaunimo) ir vyriausių respondentų (79 proc., vyresni nei 65 m.), tačiau tarp jaunimo fiksuojama ir daugiausiai neturinčių nuomonės ar jos neišsakiusių (14 proc.).
Kitose amžiaus grupėse nepritarimas atspindi šalies gyventojų pozicijos vidurkį. Pavyzdžiui, 30-49 m. amžiaus grupėje nepritaria 71 proc. respondentų. Pagal kitus socio-demografinius kriterijus nepritarimas KT išaiškinimui yra arba artimas bendrai šalies gyventojų pozicijai arba ženkliai ją viršija (svyruoja nuo 66 proc. iki 77 proc.)", - nurodoma Laisvos visuomenės instituto pateikiamoje tyrimo informacijoje.
Analogiška tendencija stebima pagal socialinę padėtį. Pavyzdžiui, nepritarimas KT išaiškinimui svyruoja nuo 52 proc. jaunimo tarpe, 57 proc. vadovų ir turinčių savo verslą grupėje iki 80 proc. tarp pensininkų.
Taip pat nepritaria 65 proc. bedarbių ar namų šeimininkių, 70 proc. specialistų ar tarnautojų, 80 proc. pensininkų. Pritarimą visose grupėse išsako mažoji dalis - nuo 8 proc. (pensininkai) iki 31 proc. (moksleiviai, studentai, tarp kurių ir daugiau neturinčių nuomonės - 17 proc.).
Išsiskiria tik „laisviečių" rinkėjai
Tam, kad iš KT išaiškinimo kyla pareiga vienalytes poras laikyti šeima, nepritaria ir skirtingų politinių pažiūrų respondentai. Palankiai tokį išaiškinimą vertina išskirtinai tik Laisvės partijos šalininkai: 74 proc. remia, 23 proc. nepalaiko.
Kitų partijų rinkėjai tam nepritaria: 53 proc. Liberalų sąjūdžio, 56 proc. konservatorių, 78 proc. socialdemokratų 74 proc. Darbo partijos, 82 proc. demokratų „Vardan Lietuvos", 87 proc. „Nemuno Aušros", 84 proc. „valstiečių" ir net 90 proc. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos rinkėjų.
