1 nuotr.Lietuvos demografinė situacija per Nepriklausomybės dešimtmečius patyrė reikšmingų pokyčių, darančių įtaką ne tik šalies gyventojų skaičiui, bet ir visuomenės struktūrai, darbo rinkai, socialinei apsaugai bei ekonominiam stabilumui.
Ekspertai sako, kad pastaruoju metu gyventojų ima netgi daugėti, tačiau labiausiai imigrantų sąskaita, o tame jie įžiūri didelį pavojų.
Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius atliko analizę, kaip kito demografinė situacija 1990-2025 m.
„Demografiniai iššūkiai tampa vis aktualesni tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu, ypač atsižvelgiant į senstančią visuomenę, mažėjantį vaikų skaičių bei gyventojų koncentraciją didžiuosiuose miestuose", - teigiama darbe.
Gimstamumas. 1990-2000 m. gimstamumo lygis Lietuvoje smarkiai sumažėjo. Nuo 2000 m. gimstamumo rodikliai pamažu stabilizavosi, o 2010-2016 m. laikotarpiu kilo iki maždaug 1,63 vaiko vienai moteriai.
Tačiau vėliau gimstamumas vėl pradėjo mažėti ir 2023 m. pasiekė istoriškai itin žemą lygį - siekė vos apie 1,18.
Tokias mažo gimstamumo tendencijas lemia aukštos jaunimo emigracijos iki 2018 m. pasekmės, taip pat pasikeitę vertybiniai požiūriai, vėlyvesnis šeimos kūrimas, ekonominiai, socialiniai ir gyvenimo būdo pokyčiai, būdingi ne tik Lietuvai, bet ir kitoms aukštų pajamų Vakarų visuomenėms.
Mirtingumas. Nuo 1990 m. fiksuoti reikšmingi Lietuvos gyventojų mirtingumo svyravimai. 1990-2000 m. mirtingumas augo, ypač tarp darbingo amžiaus vyrų.
Nuo 2000-ųjų stebimas laipsniškas mirtingumo mažėjimas, galimai susijęs su gerėjančia sveikatos priežiūra ir ligų prevencijos priemonių taikymu bei bendra ekonominės situacijos stabilizacija.
Vis dėlto nuo 2020 m. stebėtas Lietuvos gyventojų mirtingumo augimas - čia išskirtinas COVID-19 pandemijos poveikis. Šalies mirtingumo statistikoje vyrų mirtingumas vis dar yra vienas aukščiausių Europoje, išsiskiriantis aukštu savižudybių lygiu.
Migracija. 1990-2018 m. Lietuvos migracijos balansas buvo neigiamas (emigracija buvo didesnė už imigraciją).
Nuo 2018 m. emigracijos rodikliai stabilizuojasi, atvykstančių į Lietuvą gyventi asmenų - tiek Lietuvos piliečių, tiek užsieniečių - srautai gerokai viršija išvykstančiųjų srautus.
Stebint pastarųjų metų gyventojų gimstamumo, mirtingumo ir migracijos duomenis pamažu aktualizuojasi imigracijos augimo tendencija ir užsieniečių integracijos politikos plėtros poreikis.
2024 m. Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje viršijo 200 tūkst. ribą.
Nors migracijos politikos priemonėmis dedamos didžiausios pastangos pritraukti išsilavinusius ir aukštos kvalifikacijos migrantus, didžioji atvykstančiųjų dalis užpildo žemesnės kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas - tokias kaip tarptautinių ilgųjų nuotolių krovinių ir keleivių vežėjų, statybos ir kitų pramonės bei paslaugų sektorių darbuotojų.
Didžiausias Lietuvoje gyvenančių užsieniečių bendruomenes šiuo metu sudaro kaimyninių Rytų Europos valstybių (Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos) piliečiai.
Taip pat pastebima gana aktyvi asmenų iš Vidurinės Azijos regiono (Uzbekistano, Tadžikistano, Kazachstano, Kirgizijos) imigracija.
