Gyvūnų ligos: dėl kurių verta rimtai sunerimti?

-Šilutėje, „Vilkyčių paukštyne", kur laikyta daugiau nei 246 tūkst. dedeklių vištų, sausio pabaigoje nustatytas paukščių gripas. Ūkyje lankėsi VMVT specialistai, papasakokite, kokia situacija?

-Tyrimas dar vyksta, sausio 31 d. pradėtas paukščių migdymas ir saugus sunaikinimas. Ligos patekimo būdų galėjo būti keletas: virusas kažkokiu būdu atvyko su transportu, kuris galimai nebuvo tinkamai dezinfekuotas ir išvalytas; arba galėjo virusą užnešti laukiniai paukščiai, tačiau tiesiogiai į patalpas laukinis paukštis patekti negalėjo, pats buvau židinyje, pastatai nauji, laikomasi visų biologinio saugumo reikalavimų.

Galbūt laukinis paukštis užteršė aplinką šalia paukštyno, liaudiškai tariant, paukštis pasituštino ant tako, kuriuo praėjo įmonės darbininkas, jis mechaniškai virusą galėjo užnešti. Kitas būdas - gali pelės, kiti graužikai mechaniškai pernešti virusą.

- Šis paukščių gripas pavojingas žmogui?

- Taip, nustatytas H5N1 štamas (paukščių gripo rezervuaras yra vandens paukščiai, - aut. past.). Vis dėlto šiuo virusu žmogus gali užsikrėsti tik tada, kai turi ilgalaikį kontaktą su sergančiu paukščiu. Paukštynuose žmonės dirba su kaukėmis, pirštinėmis, vienkartiniais rūbais, taigi užsikrėtimo rizika minimali. Visiems žmonėms, kurie kontaktavo su paukščiais, yra paskirtas vizitas pas šeimos gydytoją, kad būtų ištirta, ar tie asmenys neužsikrėtę virusu. Stebėsena yra vykdoma. O ligos simptomai tokie pat, kaip ir sezoninio gripo. Beje, Lietuva turi atsivežusi gana daug vakcinos - žmonės, kurie dirba su paukščiais, gali vakcinuotis nuo paukščių gripo.

- Kaip laukiniai paukščiai užsikrečia paukščių gripu?

- Laukiniai paukščiai gali užsikrėsti keliais būdais. Infekcija plinta per tiesioginį kontaktą su virusu, kuris gali būti įvairiuose šaltiniuose. Daugelis laukinių paukščių, ypač vandens paukščiai, tokie kaip antys ir žąsys, renkasi prie bendrų vandens telkinių. Tiesioginis kontaktas su kitais užsikrėtusiais paukščiais, įskaitant per kvėpavimo takų lašelius, išskyras ar ekskrementus, gali perduoti virusą. Paukščiai gali liestis su užteršta dirva, augmenija ar daiktais (pvz., maitinimosi vietomis, lizdų medžiaga), kuriose yra virusas. Virusas gali ilgai išlikti vandenyje, ypač esant žemai temperatūrai, ir paukščiai gali jį praryti. Šaltesnė temperatūra ir didelė drėgmė pailgina viruso išlikimą aplinkoje, padidindamos užsikrėtimo riziką.

Jau stebimi migruojantys laukiniai paukščiai, kurie ir yra pagrindiniai labai patogeniško paukščių gripo viruso pernešėjai. Gyventojai raginami savo laikomus naminius paukščius saugoti nuo bet kokio galimo kontakto su laukiniais paukščiais. VMVT prašo visų gyventojų nesilankyti vietose, pažymėtose „Labai patogeniško paukščių gripo židinys", nelesinti ir vengti bet kokio kontakto su laukiniais paukščiais.

- Vis girdime Europos šalyse nustatomas galvijų, avių, paukščių ligas. Nors jau esame pavargę nuo afrikinio kiaulių maro. Ar ligų daugėja?

- Šiais laikais žmonių judėjimas nėra apsunkintas, tą pačią dieną galime būti jau kitoje pasaulio pusėje. Žmogus, transporto priemonės gali pernešti visokias ligas. Lėktuvai gana lengvai gali pernešti ligų sukėlėjus iš vieno kontinento į kitą. Žinoma, yra ligų, kurioms būtinas kontaktas tarp gyvūnų, bet yra ligų, kur užkratą gali pernešti vabzdžiai, mašalai, uodai. O jiems lėktuve atsidurti nesudėtinga...

Klimatas šyla ir atsiranda ligų, kurios iki tol nebuvo būdingos šiaurinei Europai. Šiandien daug kalbama apie mėlynojo liežuvio ligą, visuomet buvo manoma, kad ta liga negali atkeliauti į šiaurinę Europos dalį, nes čia šaltas klimatas. Šios ligos nešiotojai yra Culicoides rūšies mašalai, jie virusą perduoda nuo vieno gyvūno kitam.

Tie mašalai ir Lietuvoje gyvena, bet jie pas mus neužsikrėtę. Jeigu iš kažkur pas mus atkeliautų šia liga užsikrėtęs gyvūnas, pavyzdžiui, kas nors atvežtų tokią avį, ožką, galviją, tas mašalas, įkandęs gyvūnui, irgi užsikrėstų ir po to įkąstų kitam gyvūnui ir jį užkrėstų. Vis dėlto toks atvejis mažai tikėtinas, nes gyvūnai, atvažiuojantys į Lietuvą, dar prieš išvažiuodami iš savo kilmės vietos ištiriami dėl tos ligos. Bet yra laukiniai gyvūnai - elniai, stirnos - jie gali laisvai bėgioti per sienas. Iš Lenkijos gali laisvai atkeliauti į Lietuvą, ir jie gali būti mėlynojo liežuvio ligos nešiotojai.

Mes turime daugiau nei 50 ligų, kurios yra privalomai kontroliuojamos ir naikinamos, jeigu kyla. Tos ligos turi kategorijas (A, B, C, D) pagal pavojingumą. Ligos suklasifikuotos pagal ligos plitimą, užkrečiamumą, jos buvimą ar nebuvimą ES šalyse. Pavyzdžiui, tokios ligos, kaip paukščių gripas, snukio ir nagų liga, klasikinis kiaulių maras, afrikinis kiaulių maras, yra A kategorijos ligos, - tai pačios pavojingiausios ligos. Čia jau visi gyvūnai ir visa produkcija naikinama, nes yra didelė rizika, kad tie gyvūnai gali pernešti ir užkrėsti vis naujas teritorijas, ūkius.

Bet yra C kategorijos ligos, pavyzdžiui, mėlynojo liežuvio liga, čia gyvūnas nuo gyvūno neužsikrečia, šią ligą, kaip minėjau, perneša mašalai. Taigi gyvūnų nėra tikslo naikinti. Tokiu atveju stabdomas gyvulių judėjimas, naudojami įvairūs insekticidai, kad būtų mažinama mašalų populiacija. Naudojamos vakcinos, kad gyvūnai turėtų imunitetą. Bet paties mašalo juk nesustabdysi...

Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, mėlynojo liežuvio ligos yra 24 serotipai, ir kiekvienam serotipui reikalinga vakcina. Kai kuriose ES šalyse yra vakcinų nuo tam tikrų serotipų, 3-io, 4-o, 8-o, tačiau jei paplistų kitas serotipas, tai vakcinos nėra.

Šiuo metu gaminamos vakcinos specifinėse šalyse, kurios turi tokias gamyklas, bet pačios gamyklos nepatenkina vietinio poreikio ir nepagamina vakcinos, kad pakaktų visai ES. Kalbama, kad reiktų sukurti vakcinų banką, koks turimas snukio ir nagų ligos atveju. Mes esame užklausę vakcinų gamintojų, kokias vakcinas, kokių serotipų gamina, ir kaip greitai, už kokią kainą jie galėtų pateikti vakciną Lietuvai, jei atsirastų mums toks poreikis. Kol kas laukiame atsakymo.

- Tai ar galima šiandien parduotuvėje nusipirkti galvijo liežuvį ir jį išvirus suvalgyti?

- Galima. Visi maisto produktai nepakliūna ant stalo tiesiogiai iš ūkio. Jie pakliūna iš perdirbimo įmonės, o jose yra valstybinis veterinarijos gydytojas, kuris atvežamus gyvūnus prieš skerdimą patikrina, ar jie sveiki. Ir skerdimo metu organai tikrinami. Tik nustačius, kad gyvūnas tinkamas žmonių maistui, leidžiama mėsą išleisti į apyvartą.

Žmogus mėlynojo liežuvio liga neserga. Ji jam nepavojinga. Klinikiniai simptomai pasireiškia ožkoms, avims, o galvijams - nebent nusilpusiems. Ryškiausias ligos požymis yra smarkiai sumažėjęs primilžis.

- Snukio ir nagų liga šį sausį nustatyta Vokietijoje buivolų bandai. Artėjančios ligos verčia nerimauti ir mus.

- Nuo šios ligos vakcina yra. ES yra specialus vakcinos bankas, iš kurio galima paimti vakciną, jeigu būtų epidemija. Tik toks niuansas - snukio ir nagų liga yra A kategorijos liga, normaliomis sąlygomis vakcinacija nuo jos yra draudžiama. Jeigu kiltų protrūkis, galima atlikti vadinamąją žiedinę vakcinaciją (kaip apsauginę zoną), kad gyvuliai būtų atsparūs ir toliau neplatintų ligos. Galvijai, kiaulės, avys, ožkos gali būti vakcinuojamas, tačiau suvakcinuoti gyvūnai turi būti sunaikinami, kad nepatektų į maisto grandinę. Tokia liga sergantys gyvuliai karščiuoja ir snukio gleivinėje, tarpunagėje bei tešmens odoje susidaro pūslelės.

Žmogus šia liga gali sirgti, nors ji nemirtina. Vienetiniai atvejai, kai žmogus užsikrečia. Jei žmogus termiškai apdoroja mėsą, ji nekelia rizikos.

Tokia liga serga ir laukiniai gyvūnai, elniai, visi porakanopiai, viruso ypatybė, kad jį tam tikrais atstumais gali nunešti vėjas (pavyzdžiui, kai galvijas seilėjasi).

- Sakėte, yra 50 ligų, kur nuolat stebima, ar nėra plitimo. Vienos ligos labai gajos, kitos - nelabai. Kokie mechanizmai čia veikia?

- Ligas sukelia ir bakterijos, ir virusai, ir helmintozės. Bakterinės ligos, pavyzdžiui, tuberkuliozė, juodligė. Juodlige serga galvijai, kai užsikrečia, nugaišta per keletą valandų. Įdomu tai, kad juodligės bakterija gali pati save apsaugoti ir dirvožemyje išgyventi 100 metų. Ir po 100 metų patekusi į galviją ji gali sukelti ligą.

Pastarasis juodligės atvejis Lietuvoje buvo užfiksuotas 1970 metais. Visos istoriškai žinomos vietos, kur buvo palaidoti nuo juodligės nugaišę galvijai, sužymėtos ir uždengtos betoninėmis plokštėmis. Tose vietose draudžiama vykdyti žemės ūkio, statybų veiklą, kad virusas nebūtų iškeltas į paviršių. Įsivaizduokite, Lenkijoje buvo taip pat sužymėta kaip pas mus. Kai ten buvo didžiuliai potvyniai, juodligės bakterijos iškilo į paviršių ir atsirado naujų juodligės židinių.

Kalbant apie virusus, kad jie gyventų, jiems reikia gyvos ląstelės. Jeigu jie nepakliūna į gyvą ląstelę, jie aplinkoje išlieka neilgai (ne visais atvejais). Tačiau virusai labai greitai dauginasi, todėl plačiai išplinta aplinkoje. Virusai mėsoje gali išgyventi savaitę, mėšle - ir mėnesį. Virusai šaltyje ir metus gali išgyventi.

- Lietuvoje nuo 2014 metų siaučia afrikinis kiaulių maras, nuo kurio vakcinos dar nėra, kenčia ir kiaulių augintojai, ir visa ekonomika.

- Šios ligos nešiotojai - šernai. Virusas persiduoda kontakto būdu arba mechaniškai per avalynę, drabužius. Virusas gali ilgai išgyventi, laukuose, šernų gaišenose. Šernas išskiria virusą į aplinką, užtenka, kad kitas šernas suės žolę, ant kurios buvo sergantis šernas, ir jau užsikrės. Arba jei tokią žolę žmogus nusipjauna ir sušeria kiaulėms, tai jos irgi užsikrečia. Afrikinį kiaulių marą platina ir erkės, kurių rūšis Lietuvoje negyvena, bet tokios erkės gyvena Ispanijoje, Italijoje. Vakcinos nuo afrikinio kiaulių maro dar nėra, ji kuriama, bandomoji versija išbandyta Vietname. Bet ji neišleista kaip saugi dar. Artimiausius 5 metus vakcinos nebus dar. Žmogui afrikinis kiaulių maras nepavojingas, šia liga žmogus neserga.