1 nuotr.Dėl duomenų apie šalies ugdymo įstaigas bei jų veiklos rodiklius skelbimo kilus ginčui su žurnalo „Reitingai" vadovybe, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas sako, kad viešojoje erdvėje yra formuojamas klaidingas naratyvas. Pasak jo, tam, kad supratimas apie bendrą švietimo būklę būtų objektyvus, yra būtina rasti bendrą visuomenės sutarimą.
„Noriu pabrėžti, kad valstybinių brandos egzaminų duomenys apie konkrečias mokyklas yra vieši ir prieinami visiems suinteresuotiems asmenims. Iš principo visuomenės interesas žinoti yra tenkinamas. (...) Nuoširdžiai apgailestauju, kad viešojoje erdvėje formuojasi klaidingos interpretacijos apie tariamą žodžio laivės ribojimą ir kiti išvedžiojimai", - antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) surengtos spaudos konferencijos metu teigė I. Gaižiūnas.
„Švietimo bendruomenė jau seniai kalba apie tai, kad reikia kokybiškos mokyklų vertinimo sistemos. Tai, kas buvo iki šiol, neatspindėjo mokyklų visumos ir skatino žalingus procesus mokyklose. Ši tema nėra apie žodžio laisvę ar duomenų prieinamumą", - pabrėžė jis.
Nuo ketvirtadienio - viešos konsultacijos
Anot viceministro, ketvirtadienį planuojama pradėti rengti viešąsias konsultacijas, kurių metu bus ieškoma sutarimų dėl to, kokie duomenys apie mokyklas turi būti skelbiami viešai, taip pat kokia forma bei apimtimi tai turėtų būti daroma.
„Pakvietėme virš 20 organizacijų ir asociacijų. (...) Nagrinėsime rodiklius ir ieškosime sutarimo", - informavo I. Gaižiūnas, pridurdamas, kad konkretus konsultacijų skaičius kol kas nėra numatytas.
„Mokykla nėra tik egzaminų rezultatai. Yra daugybė rodiklių, kurie gali parodyti mokyklos ugdymo kokybę. (...) Dėl to savo žodį turi tarti mokyklų vadovai, mokytojai, tėvai, mokiniai, teisininkai ir kiti visuomenės atstovai", - sakė jis.
Paprašytas įvardinti, pagal kokius kitus konkrečius rodiklius galėtų būti vertinamos mokyklos, viceministras nurodė, kad jų sąrašas yra platus. Anot jo, tai apimtų ne tik su moksleivių pasiekimais, bet ir jų pažanga susijusius rodiklius, galimybėmis ugdymo įstaigoje rinktis norimus mokymosi dalykus. Taip pat švietimo pagalbos specialistų, psichologų, specialiųjų ir socialinių pedagogų skaičių švietimo įstaigoje.
"Gavome pastabas iš mokyklų vadovų, kad anksčiau skelbiami rezultatai ne retai leisdavo identifikuoti vaiką bei jo rezultatą, kadangi kai kurie rezultatai yra mažiau populiarūs arba mažesnėse mokyklose laikančiųjų yra labai nedaug. (...) Matome etikos problemų, todėl diskutuosime, koks duomenų paskelbimas būtų tinkamas", - spaudos konferencijoje pasakojo vaiceministras.
Kiti skundai buvo apie šių duomenų panaudojimo žalą švietimo bendruomenei, kadangi yra skatinama nesveika konkurencija. Yra bandoma išstumti iš mokymosi žemesnių pasiekimų arba specialiųjų poreikių mokinius, nes šie mokiniai natūralu rodo žemesnį rezultatą ir tai reiškia, kad automatiškai krenti į (reitingų - ELTA) apačią", - pridūrė jis.
ŠMSM yra parengusi Mokyklos kokybės rodiklių sąrašo projektą, kurį pristatys ketvirtadienį vyksiančioje viešojoje konsultacijoje. Apibendrinus jos metu išsakytas nuomones ir pastabas, projektą ketinama koreguoti ir teikti tolesniems svarstymams. Pasak I. Gaižiūno, numatoma, kad dokumentai bus patvirtinti iki lapkričio pabaigos.
Šią savaitę žurnalo „Reitingai" vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pranešė, kad ŠMSM nebeleidžia skelbti duomenų apie šalies mokyklų rezultatus. Anot jo, toks duomenų slėpimas mažina skaidrumą. Tokį ministerijos sprendimą viešojoje erdvėje kritikavo ir kiti visuomenininkai bei politikai.
Pasak ministerijos, duomenys apie egzaminų rezultatus šiuo metu viešai yra skelbiami Švietimo valdymo informacinėje sistemoje.
