Atsakydama į Seimo pirmininkės vertinimą, kad kitų metų biudžetas yra „socialdemokratiškas“, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad priimtų pakeitimų apimtis buvo „užprogramuota įstatymiškai“, o dėl biudžeto deficito ribos negalėjo būti didesnė.
„Didelė dalis sprendimų yra užprogramuota automatiškai – (...) tiek pensijų indeksavimas, tiek socialinių išmokų indeksavimas yra užprogramuoti įstatymais. Čia diskrecinių sprendimų, kad Vyriausybė galėtų nevykdyti įstatymų, tiesiog nėra“, – žurnalistams Seime, teikiant biudžeto projektą, kalbėjo G. Skaistė.
Anot ministrės, išlaidas sudaro įstatyminiai įsipareigojimai ir politiniai susitarimai dėl gynybos finansavimo ir atlyginimų mokytojams kėlimo. Įgyvendinus šiuos įsipareigojimus, biudžeto deficitas pasieks 3 proc. ribą pagal Mastrichto kriterijus.
„Didesnių galimybių įgyvendinti tuos prioritetus šiandien tiesiog nėra“, – kalbėjo G. Skaistė.
Atsakydama tiek į opozicijos kritiką, jų manymu, nepakankamą finansavimą tam tikriems sektoriams, pavyzdžiui, keliams, ministrė pabrėžė tokias pastabas vertinanti su rinkiminio laikotarpio skepticizmu.
„Opozicija, tapusi dauguma, jeigu planuoja tokia tapti, turės visišką galimybę iš to paties kepaliuko padalinti visai miniai, kaip Jėzus. Pažiūrėsim, ar jiems pavyks tai padaryti. (...) Šiandien visi stengiasi parodyti, kokie jie būtų geri, jeigu būtų valdžioje“, – tikino G. Skaistė.
Ketvirtadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025-2027 m valstybės biudžeto projektą.
Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.