Už riaušes – teismo botagas: kalėti siunčia Celofaną

Nualpo teisėja

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų kolegija, kurią sudarė Jeugenijušas Jaglinskis, Mindaugas Striaukas ir Zina Vilnienė, pirmadienį riaušių prie Seimo 247 tomų byloje paskelbė nuosprendį net 87 žmonėms iš įvairių Lietuvos kraštų. Jį skaitant, beveik po dviejų valandų, netgi nualpo teisėja. Tad teko skelbti 20 minučių pertrauką, o po to darbą tęsė nepilna kolegija.

Byloje kaltinimai buvo pateikti daugiausia dėl provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims.

Kaip žinoma, 2021 m. rugpjūtį riaušės prie Seimo kilo po mokytojos A.Genovaitės Astrauskaitės suorganizuoto mitingo, kai tūkstančiai žmonių protestavo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo kovido esą neturintiems žmonėms, galimybių pasą - prieš priverstinį vakcinavimą.

Minia vakare užblokavo įvažiavimą į Seimo rūmų kiemą, o pareigūnai panaudojo fizinę jėgą, ašarines dujas. Į juos ir Seimo link skriejo akmenys ir buteliai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje riaušėms tirti buvo sudaryta 10 prokurorų grupė.

Bylos nagrinėjimo metu žiniasklaidos dėmesyje buvo žinomi aktyvistai A.Genovaitė Astrauskaitė, A.Kandrotas, Andrejus Lobovas, taip pat - kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kalbėjo apie Konstitucijos sulaužymą

Teismas A.Genovaitę Astrauskaitę pripažino kalta už riaušių bei viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą. Jai skirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri atidėta 1,5 metų.

Moteris anksčiau teisme stebėjosi, kodėl ji siejama su riaušėmis: „Po 16 val. manęs prie Seimo nebuvo". Tuo tarpu prokuroras Romualdas Betingis tikino, kad moteris viešai ragino įvykdyti karinį perversmą, imti ginkluotų veiksmų prieš valdančiuosius ir smurtu nuversti teisėtai išrinktą Lietuvos valdžią.

A.G.Astrauskaitė pabrėžė, kad gynė gydytojus, vaikus ir sulaužytą Lietuvos Konstituciją. Vilniaus apygardos prokuratūra A.G.Astrauskaitei prašė skirti lygtinę 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Po teismo sprendimo moteris sakė, kad tai politinė byla, o nuosprendį skųs.

Pripažino recidyvistais

A.Kandrotui dėl riaušių ir suklastoto dokumento skirta 2 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tačiau ji subendrinta su Kauno apygardos teismo 2024 m. nuosprendžiu skirta bausme, todėl vyras siunčiamas kalėti 4 metams, jis pripažintas recidyvistu.

A.Lobovui skirta lygtinė 2 metų, o A.Misiūnui - lygtinė 1 metų 11 mėnesių bausmės. Abu vyrai turėtų sumokėti po 2000 eurų į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. A.Lobovas pripažintas recidyvistu.

Prokuratūra A.Kandrotą siūlė įkalinti 5 metams ir 5 mėnesiams, A.Lobovą - 4 metams, o A.Misiūną - 3 metams. Prokurorų manymu, A.Lobovas galėjo būti didžiausias riaušių kurstytojas.

Byloje 84 žmonės faktiškai pripažinti kaltais dėl dalyvavimo riaušėse, iš jų 16 pripažinti recidyvistais, du asmenys yra išteisinti.

Teismas daugumai kaltinamųjų skyrė lygtines bausmes. Dviem žmonėms skirtos laisvės apribojimo bausmės, yra atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be A.Kandroto realiai kalėti skirta dar dviem kaltinamiesiems. Prokurorai į kalėjimą nuo 2 iki 4 metų siūlė siųsti 33 kaltinamuosius.

Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiais, iš jų - 23 policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Ieškinius pareiškė ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija. Teismas tenkino civilinius ieškinius iš kaltinamųjų - per 112 tūkst. eurų.

Teismo nuosprendis gali būti skundžiamas.

Kėlė klausimus dėl policijos

Ši didžiausia pagal dalyvių skaičių apimtimi Lietuvoje byla, vadinama politine, teisme buvo atversta 2023 m. balandį. Kaip skelbta, buvo surengti 93 teismo posėdžiai, priimta 540 nutarčių, 57 iš jų dėl baudų skyrimo proceso dalyviams už nedalyvavimą procese be pateisinamosios priežasties, kurių pagrindu buvo paskirta 78 tūkst. eurų baudų.

Pirmadienį į teismą kaltinamųjų palaikyti atvykęs europarlamentaras Petras Gražulis „Eltai" stebėjosi: „Ar ne gėda? Ar jie Prancūzijoje, Belgijoje nematė riaušių? Kaip automobiliai deginami? Kas čia nukentėjo? Žmonės gražiausiai bendravo su policija."

Teisme anksčiau liudijęs tuometinis parlamentaras Valdemaras Valkiūnas sakė, kad jo manymu, žmonės buvo nusiteikę kritiškai valdžios atžvilgiu, bet nebuvo agresyvūs: „Man labiau kelia klausimų policijos veiksmai, o ne maištininkų."

A.Kandrotas yra priminęs, kad tąkart Seimui teiktos įstatymo pataisos, kuriomis buvo siūloma praplėsti Karo policijos funkcijas pandemijos metu. Jis teismui nurodė, kad buvo anksčiau įspėtas apie tai, jog suplanuota tam tikra operacija išprovokuoti neramumus prie Seimo, dėl ko būtų priimtos tam tikros įstatymo pataisos, o protestuotojai apkaltinti.

A.Kandrotas tvirtino, jog minioje buvo pastebėjęs įtartinų asmenų: „Vyrai buvo su kapišonai, užsidengę veidus, ganėtinai jauni, atletiško sudėjimo."

Buvo politiniai reikalavimai

„Vakaro žinios" rašė, kad dėl riaušių suvaldymo kilo skandalas, kai išaiškėjo įtempti tuometinių VST Ričardo Pociaus ir vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės santykiai.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, advokatas Egidijus Bičkauskas proceso pradžioje „Vakaro žinioms" komentavo, kad neabejoja, jog šioje byloje yra politikos: „Juk žmonės išėjo į mitingą su politiniais reikalavimais dar prieš įvykstant riaušėms - ne dėl to, kad pamėtyti akmenis ar sukelti neramumus. Tai susiję su vidine ar išorine Lietuvos valdžios politika. Nori ar nenori, bet teismas turės vertinti, kaip politiniai motyvai darė įtakos riaušininkų veiksmams."

Jis sakė, kad, matyt, teisme iškils klausimai, kiek turi teisės vienas ar kitas Lietuvos pilietis į saviraišką, politinius įsitikinimus.

Teisėjas M.Striaukas, komentuodamas nuosprendį pirmadienį tvirtino, kad kiekvienas pilietis demokratinėje valstybėje turi teisę įgyvendinti savo teises, nedraudžiama reikšti savo nuomonę, rinktis į mitingus, kritikuoti valdžią, bet privaloma laikytis įstatymų: „Žaloti pareigūnus, mėtyti į juos įvairius daiktus - betono luitus, pirotechnikos gaminius, akmenis, kiaušinius, kas papuolė po ranka, netgi parkavimo stulpelį - tai akivaizdžiai neteisėti, įstatymų draudžiami veiksmai."

Vito Tomkaus trigrašis: Nemoka mūsiškiai mitinguoti: būtų apmėtę pareigūnus ne akmenimis, o Molotovo kokteiliais kaip Ukrainos Maidane ir dabar sau ramiai jie sėdėtų prie valdžios vairo patenkinti, o pareigūnai prieš juos būtų suklupdyti ant scenos ir maldautų Tautos atleidimo... P.S. Tik prieš tai, žinoma, būtų neprošal savo veiksmus su Sorošo fondais suderinti, nes... (Gyvenime visaip būna ir visko pasitaiko.)