1 nuotr.Kokias emocijas kelia miestų parkuose visą spalį vykstantys Helovyno renginiai, kuriuose demonstruojamas siaubas? Ar siaubo deklaracija ugdymo įstaigose yra tai, ko reikia mūsų vaikams? Tokius ir panašius klausimus kelia etninės kultūros ir žmogaus moralės sergėtojai.
Etninės kultūros globos taryba pastebėjusi, jog Helovyno renginiai - būtent šiurpiuoju pavidalu - skverbiasi į valstybines švietimo ir kultūros įstaigas.
Pasak Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės doc. dr. Dalios Urbanavičienės, parkai, plėtojantys komercinius renginius, kviečia tėvus su mažais vaikais dalyvauti Helovyno renginiuose. Vaikai iki 3, 6 metų įleidžiami nemokamai.
„Helovyno renginiai prasideda nuo spalio pradžios ir „užkloja" mūsų šventes. Pagal senuosius papročius, visas spalis buvo vadinamas Vėlinių mėnesiu. Mūsų senieji papročiai susipriešina su Helovyno nauja sklaida. Kodėl žmonės apsirengia vampyrais, zombiais, kodėl kviečiami parkuose stebėti, kaip yra malama žmogiena, ar kitokius brutalius veiksmus, ir tai laikoma „kieta". Tai prieštarauja mūsų teisės aktams, mes Lietuvoje turime nepilnamečių apsaugos nuo žalingos informacijos poveikio įstatymą, kuriame aiškiai įvardijama, kad smurtiniu pobūdžiu pasižyminti, agresyvumą ir nepagarbą gyvybei skatinanti, baimę ir siaubą kelianti arba nusikalstamą veiką modeliuojanti informacija yra kenksminga nepilnamečių dvasiniam, doroviniam vystymuisi, psichinei ir fizinei sveikatai", - aiškino D.Urbanavičienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad smurtinis turinys, ypač mažiems vaikams, daro itin neigiamą įtaką, skatina baimę, sutrikdo miegą, skatina hyperaktyvumą ir polinkį imituoti tuos žiaurius veiksmus.
D.Urbanavičienė teigė, jog jų Taryba siūlo atsvarą, t.y. dalykus, grindžiamus papročiais ir gėrio siekiu. Tai „Gerumo, atminties ir bendrystės akcija". Ir įdomumo, smagumo čia tikrai netrūksta.
Etninės kultūros globos tarybos narys Jonas Vaiškūnas priminė tiems, kas dar nežino, jog spalio mėnesį prasideda ramybės, susikaupimo, pagarbos gyviesiems ir mirusiems, Tautos didvyriams laikas.
„Turi stovėti paminklai didvyriams, o ne Helovyno siaubūnai aikštėse ir parkuose. Klausimas tiems, kas eis į Helovyno renginius, kokią ir kam pagarbą diegia Helovyno siaubas Lietuvoje? Kokius žmones ugdo tokie dalykai?" - retoriškai klausė žinomas etnologas.
Jis įsitikinęs: reikia kalbėti apie politiką. „Jūs, Seimo nariai, viską atmetate, jūs bijote įsteigti Tautos istorinės atminties komisiją, nes ten eitų žmonės iš visur, ir tada ne vienas istorikas, ne vienas Seimo narys spręstų, kaip reikia pagerbti ir gyvuosius, ir mirusius", - sakė J.Vaiškūnas.
Nacionalinės švietimo tarybos pirmininkas Zenonas Andrulėnas, kurio paties vaikai eina į mokyklą, prisipažino akylai stebintis procesus mokyklose, ir jam keista, kad jos nesiima diskusijos Helovyno tema.
„Jie (mokyklos, - aut. past.) suplanuoja renginius - kaip minėjo vienos mokyklos direktorė - bendra tvarka ir net nesusimąsto, kad Helovyno „šventės" tema reikia padaryti platesnę diskusiją. Bendraujant su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbuotojais, savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotojais, jie naiviai tikisi, kad viską sprendžia mokykla ir sprendžia demokratiniu būdu. Daugeliu atvejų nebūna svarstymų nei mokyklų tarybose, nei tarp tėvų, ar reikia švęsti Helovyną. Nėra savivaldos institucijos mokyklose tokios stiprios, kad joms būtų patikėta, ar minėti tą (Helovyną, - aut. past.) šventę, ar ne", - kalbėjo Z.Andrulėnas.
Jis neabejoja, kad iš ministerijos turėtų būti aiški rekomendacija Helovyno neminėti, nešvęsti.
Nors, Nacionalinės švietimo tarybos pirmininko teigimu, mokyklos sako, jog Helovyno nori patys tėvai, jo atlikta apklausa rodo ką kita: į klausimą, ar reikia drausti Helovyno šventę mokyklose, 95 proc. atsakė, kad TAIP.
