Į teismą dėl „čekių“ siunčiamas Marijampolės meras – pavyks apsiginti?

Kauno apygardos prokuratūra penktadienį informavo, kad teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje Marijampolės savivaldybės merui 37 metų P.Isodai pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo bei dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais.

Bylos duomenimis, socialdemokratas, 2019-2023 m. eidamas Marijampolės savivaldybės tarybos nario ir mero pareigas, įtariama, suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva patirtas telefono ir interneto ryšio, transporto išlaidas, kaip susijusias su politiko veikla.

Meras buhalterijai pateikdamas, įtariama, suklastotas 26 išlaidų suvestines ir 11 išlaidų ataskaitų apgaule įgijo 2 479 eurus savivaldybės administracijai priklausiusių lėšų.

P.Isoda taip pat kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos. Manoma, kad politikas, tyčia pažeisdamas tarybos nario veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir nuostatas, aktyviais, sistemingais, ilgą laiką trukusiais neteisėtais veiksmais iškraipė jam, kaip valstybės tarnautojui suteiktų teisių esmę, o dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija.

Byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Sustabdęs narystę partijoje meras yra aiškinęs, kad kaltės nepripažįsta, o pagal savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atliktą patikrinimą dar 2023 m. lapkritį grąžino į savivaldybės biudžetą per 4 748 eurų išmokų - dalį, kurios galėtų kelti klausimų.

Neužtraukė baudžiamosios atsakomybės

Galima spėlioti, ar gintis teisme merui gali būti lengviau. Kaip rašė „Vakaro žinios", Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) ką tik skambiai žlugo buvusios socialdemokratų žvaigždės - dabar jau galinčio grįžti į Jonavos rajono mero pareigas Mindaugo Sinkevičiaus „čekių" byla dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir turto pasisavinimo. Prieš tai jis dviejų teismų buvo nuteistas dėl to, kad 2019-2023 m. eidamas tarybos nario pareigas Jonavos rajono savivaldybės administracijai padarė arti 1500 eurų žalą. Buvo skirta 12,5 tūkst. eurų bauda ir 3 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į pareigas valstybės ar savivaldybių įstaigose, įmonėse.

LAT konstatavo, kad M.Sinkevičiaus veiksmai neperžengė tarnybinio nusižengimo ribų, nes nebuvo objektyviai nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad jie atitinka piktnaudžiavimo, kaip nusikalstamos veikos, pavojingumo laipsnį ir pobūdį ir jais buvo padaryta didelė neturtinė žala savivaldybės administracijai ir valstybei.

Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad buvusiam merui kiti inkriminuoti nusikalstami veiksmai - turto pasisavinimas ir dokumentų klastojimas - nėra pavojingi baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes buvo teisinės sąlygos savivaldybės administracijai turtinių padarinių išvengti, o jų atsiradus, nebuvo kliūčių juos kompensuoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Be to, jam per ketverius metus nepagrįstai išmokėtų kompensuojamų išlaidų suma yra daug mažesnė nei kasacinio teismo praktikoje nurodoma didelė turtinė žala, kuri paprastai siejama su viršijančia 250 MGL (12 500 eurų). M.Sinkevičiui inkriminuoti pažeidimai buvo siejami tik su bendrųjų elgesio normų, keliamų politikui ir valstybės pareigūnui nesilaikymu ir kt.

„Šiuo sprendimu nenustatė jo kaltės baudžiamąja teisine prasme. Niekas neginčija, kad tie veiksmai neužtraukia kitos rūšies atsakomybės", - spaudos konferencijoje sakė LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė, viena iš M. Sinkevičiaus bylą nagrinėjusių teisėjų Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.

LAT pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė, paskutinė priemonė.

Kas laukia kitų bylų?

Ši pirmoji LAT išnagrinėta „čekių skandalo" gali būti įžangine formuojant teismų praktiką, tačiau, kaip aiškino teisėjai, buvo nagrinėta konkreti teisinė situacija, todėl sprendimai kitose bylose - jų nagrinėjimo dalykas.

„Precedentai formuojami byla po bylos. Šiuo atveju turime pirmą kregždę, kurioje suformuluota vienoks ar kitoks teisės aiškinimas šiai konkrečiai situacijai", - aiškino G.Juodkaitė-Granskienė.

Kaip rašė „Vakaro žinios", teisintis dėl anksčiau politinei veiklai „įsisavintų" savivaldybių lėšų tenka ir Prienų rajono merui Alvydui Vaicekauskui, Kaišiadorių rajono merui Šarūnui Čėsnai, Birštono merei Nijolei Dirginčienei, Pagėgių merui Vaidui Bendaravičiui bei daugybei tarybų narių.

Prokuratūra teigė, kad sprendimus kitose „čekių" bylose priims, susipažinusi su LAT argumentais. Užpernai kilusiame „čekių skandale" Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminius tyrimus jau 35 savivaldybėse.

Negali suprasti

Vis tik kai kurie tarybų nariai bei merai „čekių" bylose sulaukė tik sulaukė civilinių ieškinių. Pavyzdžiui, viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė prašo, kad viena iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos" steigėjų, Lazdijų rajono vadovė Ausma Miškinienė dėl nepagrįstai kompensuotų išlaidų degalams sumokėtų arti 7 tūkst. eurų į savivaldybės biudžetą. Merė jau grąžino per 4 tūkst. eurų.

Politinio komiteto atstovas Kretingos meras Antanas Kalnius su prokuratūra pernai sudarė taikos sutartį - savivaldybei grąžino 7,5 tūkst. eurų, kuriuos anksčiau buvo gavęs už neva patirtas transporto išlaidas einant tarybos nario pareigas.

„Mes negalime suprasti, kodėl vieni atvejai nuėjo per viešo intereso gynimą, kai buvo civilinėmis teisinėmis priemonėmis situacijos išspręstos, o kiti eina baudžiamąja tvarka. Matyt, irgi yra tam tikrų klausimų ne tik mums, bet ir ikiteisminį tyrimą atliekančioms institucijoms ir kaltinimą palaikančioms institucijoms", - sakė LAT teisėja.