Įdiegus atsinaujinančius energijos šaltinius - seno daugiabučio tvarumo transformacija

Gali priartėti prie nulinės taršos

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) ekspertas Edvardas Petrauskas atkreipia dėmesį, kad pastatai sudaro didelę dalį visos energijos sąnaudų - apie 40 proc. visoje Europos Sąjungoje, o jų eksploatacija sukelia daugiau nei trečdalį visų CO2 emisijų. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, siekia reikšmingai sumažinti šį poveikį.

„Tūkstančiai Lietuvoje jau modernizuotų daugiabučių namų ne tik sumažino pastatų energijos suvartojimą, bet kartu prisidėjo prie klimato kaitos mažinimo. Pažymėtina, kad pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų modernizavimo programą atnaujinti pastatai turi potencialą tapti itin efektyvūs - kai kuriais atvejais net artėti prie beveik nulinio energijos vartojimo ar tapti beveik neutralūs CO2 atžvilgiu", - sako E. Petrauskas.

Verta žinoti, jog aukštesnė energinio naudingumo klasė po renovacijos užtikrina ir didesnę valstybės kompensuojamą investicijų dalį. Tai gyventojus motyvuoja rinktis ne tik bazinius, bet ir aplinkai draugiškus, tvarius sprendimus.

Sėkmės istorijų atsiranda vis daugiau

Lietuvos saulės energetikos asociacijos ekspertas Vitas Mačiulis pastebi, kad geoterminiai ir saulės energijos sprendimai sėkmingai naudojami ne tik individualiuose namuose, bet ir daugiabučiuose. Vis dėlto gyventojai dažnai nedrąsiai žiūri į šilumos siurblius, nors yra įkvepiančių pavyzdžių.

„Pavyzdžiui, Telšių rajone, Varniuose prieš 3 m. renovacijos metu modernizuotas tipinis 20-ies butų namas, kuriame ant stogo buvo įrengta saulės elektrinė, o šalia namo - du geoterminiai šilumos siurbliai. Gyventojai negali atsidžiaugti, kad per mėnesį už šilumą moka kelis arba ne daugiau keliolikos eurų net ir šaltą žiemą", - pasakoja V. Mačiulis.

Panašus modelis įgyvendintas ir Avižieniuose, Vilniaus r. - „Metų renovacijos projekto 2025" konkursą laimėjusiame daugiabutyje. Iki renovacijos šis namas buvo šildomas elektra, o dabar, įrengus geoterminį šildymą ir saulės elektrinę, šildymo sąskaitos sumažėjo bent tris kartus, CO2 emisijos per metus sumažėjo nuo 271 iki vos 19 tonų.

Būtina įvertinti technines sąlygas

Kad šie sprendimai teiktų maksimalią naudą, reikia atitikti kelias svarbias sąlygas. V. Mačiulio teigimu, pirmiausia būtina, kad toliau galiotų gaminančių vartotojų sistema, leidžianti saulės elektrą „pasaugoti" tinkluose. Taip pat - būtinas pakankamas stogo plotas ar teisė naudotis gretimu sklypu, jei planuojami gręžiniai geoterminiam šildymui.

Mažesniuose miestuose, kur aplink pastatą yra laisvos žemės, geoterminis šildymas dažnai yra įmanomas. Jei ne - galima rinktis oras-vanduo šilumos siurblį, kuris taip pat efektyvus, nors triukšmingesnis ir šiek tiek brangesnis sunaudojamos elektros energijos požiūriu.

„Ryžtingesniems gyventojams, renovuojant daugiabutį įrengti saulės elektrinė ir šilumos siurblį suteikia daug ekonominių privilegijų bei pasitenkinimą, kai kurių namų praktika tai jau parodė. Toks namas tampa nebepriklausomas nuo dujų ar medžio granulių kainų svyravimų, saulės energijos kiekis einant metams beveik nekinta, o žemė kelių metrų gylyje visada šilta, taigi energijos niekada nepritruks. Galiausiai, pasitenkinimą suteikia ir žinia, kad prisidedama prie mūsų planetos išsaugojimo", - teigia V. Mačiulis.

APVA primena, jog pagal šiuo metu galiojantį kvietimą paraiškas valstybės paramai daugiabučio renovacijai galima teikti iki spalio 1 d. Daugiau informacijos: apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas" finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Teksto autorė: Benita Gaižiūnaitė

Užsakymo numeris 208