I.Hofmanas: nuo šalnų nukentėję ūkininkai ES kompensacijų gali tikėtis kitąmet

„Jau pradžioje buvo aišku, kad žala bus didžiulė, nes šalnos truko neįprastai ilgai ir temperatūra buvo kritusi itin žemai – vietomis iki 10 laipsnių žemiau nulio. Pagaliau jau ryškėja vaizdas, koks plotas yra paveiktas – beveik 6 tūkst. hektarų sodų ir uogynų patyrė žalą. Iš jų – 4,5 tūkst. ha plote derlius buvo visiškai sunaikintas“, – laidoje „ELTA Kampas“ sakė I. Hofmanas.

Vyriausybei gegužės pabaigoje dėl šalnų paskelbus ekstremaliąją situaciją, tai atvėrė kelią ūkininkų patirtus nuostolius kompensuoti iš valstybės biudžeto, taip pat tariamasi dėl europinės paramos.

Ministro teigimu, šis procesas gali užtrukti, todėl sodininkams ir uogų augintojams nuostolių atlyginimo gali tekti laukti iki kitų metų.

„Procesai užtrunka, deja. Būtų labai gerai ir dirbsime, kad iki šių metų pabaigos jie gautų bent dalį kompensacijų. Supraskime – jei patirta žala, jie neturi iš kur gauti pajamų, o ūkininkui ne tik pačiam reikia pragyventi, bet ir ūkį išlaikyti, atlikti savalaikius darbus ir net darbuotojams susimokėti“, – aiškino I. Hofmanas.

„Kita dalis kompensacijų, tokiu atveju tikėčiausi, kad būtų išmokėta jau kitais metais. Tiesa, negaliu dabar nieko konkretaus pasakyti, nes vis dar esame proceso pradžioje“, – pridūrė jis.

Anot ministro, dalis kompensacijų būtų skirta iš Europos Sąjungos (ES) fondo krizinėms situacijoms, į kurį gali pretenduoti visos bendrijos narės, tad nėra garantijų, kad Lietuva spės gauti dalį paramos.

„Iš to fondo kompensuojami nuostoliai patirti dėl šalnų, potvynių ir visų kitų klimatinių stichijų. Supraskim tai, kad į fondą gali pretenduoti visos ES šalys, tad mes stengiamės daryti viską kaip įmanoma greičiau, kol fondas nėras pasidalintas“, – sakė I. Hofmanas.

Teigia, jog šalnos galėjo paveikti visų metų derlių

I. Hofmano teigimu, šiuo metu surinkti duomenys neatspindi visos situacijos, nes, nors kai kurių kultūrų derlius buvo visiškai sunaikintas, nukentėti galėjo ir dabar dar bręstantys vaisiai – pavyzdžiui, obuoliai, kriaušės.

„Pačios galutinės žalos paaiškės rudenį, nes dar liko visas sezonas – ką tik baigėsi žydėjimas. Vaisiai auga, vėliau jie turi pribręsti ir tada matysis visas paveikslas“, – aiškino ministras.

„Kaip sako šio sektoriaus atstovai, net jeigu bus užmegzti ir užaugs vaisiai – neatmestina, jog jie bus šalnų paveikti, o tai gali nulemti pakitimus ar defektus, dėl kurių produktas atrodys prasčiau ir kainuos mažiau. Tai taip pat prisideda prie nuostolių“, – teigė jis.

Pasak I. Hofmano, šalnos ir kitos stichijos Lietuvoje tampa dažnesnės ir labiau nenuspėjamos, tad ūkininkams reikia ieškoti naujų būdų, kaip nuo to apsisaugoti. 

Tiesa, kaip tikino ministras, efektyvios ir patikimos derliaus apsaugos priemonės yra itin brangios, tad valstybė prisidėti prie jų įsigijimo kol kas negali, o ūkininkai turėtų ieškoti alternatyvų.

„Tai yra labai brangi investicija. (...) Tikėtina, kad be valstybės pagalbos ūkininkams tai yra neįkandama – brangu ir ilgai užtrunka, kol atsiperka. (...) Tačiau tikrai manau, kad ten, kur galime prisitaikyti ar naudoti kažkokią apsaugą – tą ir turime daryti. Iš kompensacijų ūkininkai neišgyvens“, – samprotavo I. Hofmanas.

„Dabartiniame laikotarpyje lėšų tokioms investicijoms neturime. Nebent ateityje, naujuoju laikotarpiu tai įtraukti tarp prioritetų. Dabar valstybėje labai daug dalykų reikalauja finansų“, – pridūrė jis.

Primename, kad Vyriausybė gegužės pabaigoje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius.

Po rekordiškai šiltos antrosios balandžio dekados, kai vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 12,4 laipsnius, t. y. 5,7 laipsnių teigiama anomalija (rekordiškai aukšta 29,1 laipsnių temperatūra buvo užfiksuota balandžio 18 d. Vakarų Lietuvoje), aktyviosios augalų vegetacijos sezonas beveik visose šalies vietovėse prasidėjo beveik 2 savaitėmis anksčiau nei įprastai.

Tačiau paskutinę balandžio savaitę temperatūra smarkiai nukrito ir nuo to laiko šalyje prasidėjo stiprios ir ilgai trunkančios šalnos.

Šios nepalankios oro sąlygos padarė didžiulę žalą sodams ir uogynams, kurių daugelis jau žydėjo, o kai kur jau vedė ankstyvus vaisius.