I.Hofmanas sieks, kad ūkininkai galėtų mokestinę naštą mažinti tapdami juridiniais asmenimis

„Galbūt peržiūrėsime galiojančią tvarką, keisime ją ir raginsime ūkininkus tapti juridiniais subjektais. Tai, kad jie būtų traktuojami ir apmokestinami kaip juridiniai asmenys, būtų teisingiausia. Tiesa, tai labai sudėtingas klausimas ir viską nulems bendras Vyriausybės sprendimas“, – žurnalistams anksčiau šią savaitę teigė I. Hofmanas.

„Kalbėsimės šiuo klausimu su Seimo nariais, su žemdirbių bendruomenę ir ieškosime, koks statusas jiems būtų priimtiniausias. Jie neturi jokių panašumų su asmenimis, kurie dirba pagal darbo sutartį. Tai kur kas panašiau į gamybinę veiklą vykdančią įmonę“, – samprotavo žemės ūkio ministras.

Tiesa, jis pastebėjo, kad nebūtinai kiekvienam ūkininkui reikėtų ar apsimokėtų tapti juridiniu asmeniu, perregistruoti savo veiklą kaip uždarąją akcinę bendrovę (UAB) ar mažąją bendriją (MB).

„Smulkieji ūkininkai galbūt net nepasiekia tokio lygio pajamų, kad didėtų GPM ir jiems nebus verta keisti savo veiklos statuso. Kitas svarbus dalykas yra, ar ūkis – PVM mokėtojas. Kai kurie žmonės ūkininkauja, kad šiek tiek dasidurti prie savo turimų pajamų ar patenkinti asmeninius maisto poreikius“, – kalbėjo I. Hofmanas.

Nepaisant to, dauguma uždarbiaujančių ūkininkų dirba pagal individualią veiklą, o pajamos iš jos šiuo metu maksimaliai gali būti apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Tiesa, jei įsigaliotų šiuo metu Seime kelią besiskinantys pakeitimai, jų veikla būtų apmokestinama taip pat, kaip įprasti darbo santykiai.

20 proc. GPM tarifu būtų apmokestinamos iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet – 82,9 tūkst. eurų) siekiančios metinės pajamos, 25 proc. – nuo 36 iki 60 metinių VDU, nuo 60 VDU (kitąmet – daugiau nei 138,2 tūkst. eurų) – 32 proc. tarifas.

Pasak ministro, mokesčių pakeitimai galėtų paliesti grubiai apie 1000 profesionaliai dirbančių ūkių.

„Ūkininkams problema yra ne tik GPM, kurį jie moka nuo apmokestinamų pajamų, bet ir „Sodros“ mokesčiai nuo uždirbto pelno. Jie turi kone pusę savo uždarbio atiduoti mokesčiams, o tai nėra normalu“, – tikina I. Hofmanas.

Jo teigimu, ūkininkai dirbdami kaip juridiniai asmenys, mokėtų labiau proporcingus mokesčius ir galėtų savo veiklą vykdyti gerokai užtikrinčiau.

„Jei ūkininkas veiktų kaip juridinis subjektas, jis sau mokėtųsi atlyginimą ir nuo to, kokį atlyginimą gautų ir priklausytų sumokami mokesčiai. Ūkininkai taip pat neturi refinansavimo galimybių, kurias turi kiti subjektai“, – argumentuoja ŽŪM vadovas.

„Jiems ypač nepalanku tai, kad vykdant savo veiklą rizikuoja ne tik ūkio turtu, bet ir asmeniniu turtu. Ūkininkas, nesėkmės atveju, gali net netekti savo namų“, – tvirtina I. Hofmanas.

Ketvirtadienį pirmą balsavimą Seime įveikė nekilojamojo turto (NT) mokesčio pataisos, antradienį – pelno mokesčio didinimas 1 proc. punktu, GPM pokyčiai, įvedant tris progresinius tarifus 20-32 proc. intervale bendrai pajamų sumai, „cukraus“ mokesčio arba akcizo saldiesiems gėrimams įvedimas.

Taip pat bus svarstoma atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui, karštam vandeniui bei malkoms – tarifas siektų 21 proc., o ne 9 proc. kaip dabar.

Be to, bus svarstomas ne gyvybės draudimo mokesčio įvedimas – 10 proc. būtų apmokestinama didžioji dalis draudimo įmokų, o šio vadinamojo Saugumo įnašo pajamos būtų skirtos gynybai.

Finansų ministerija skaičiavo, jog priėmus visus mokestinius siūlymus į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų. 

Dalis papildomų pajamų turėtų būti skirta krašto apsaugai finansuoti – kitąmet jai papildomai sukaupti planuojama 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.