Indrė Makaraitytė pareigūnus moko LRT tiesų

Be įrodymų

Balandį Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai buvo pakviesti į paskaitą apie atsparumą hibridinėms grėsmėms. Paskaitą vedė LRT tyrimų skyriaus žurnalistė Indrė Makaraitytė, kuri papasakojo pareigūnams ir apie dezinformaciją.

„Vakaro žinių" redakciją pasiekė dalis informacijos iš šių paskaitų. Vienoje iš skaidrių buvo paminėti „dezinformaciją skleidžiantys Facebook puslapiai (kalba netaisyta - aut. past.)." Sąrašo viršuje - Respublika.lt. Kitoje skaidrėje pateikti pavyzdžiai: „Sąmokslo teorijos (Jau du dešimtmečius leidinyje aiškinama, kad pasaulį valdo žydai ir gėjai); Autoriai iš VSD ataskaitų (Respublika.lt publikuoja autorių, minimų VSD grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitose, komentarus); A.Paleckio sugrįžimas (A.Paleckio sugrįžimas įvyko Respublika.lt vaizdo įraše „Youtube" platformoje. Vėliau jis paskelbė kuriantis naują partiją); Karas Ukrainoje - Pasaulio pyrago perdalijimas (Tokį Rolando Paulausko tekstą Respublika.lt publikavo pirmąją karo dieną)."

Redakcijos žiniomis, žurnalistė sulaukė klausimų iš auditorijos, kokiais įrodymais paremti teiginiai, jog tai dezinformacija. Tačiau I.Makaraitytė į replikas konkrečiai atsakyti negalėjo.

Kas yra dezinformacija

Dezinformacija yra apibrėžta Visuomenės informavimo įstatyme. „Dezinformacija - tyčia viešai paskleista melaginga informacija." Šio įstatymo įgyvendinimą prižiūri Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Ji savo iniciatyva arba gavusi skundą dėl dezinformacijos ir nustačiusi dezinformaciją, kreipiasi į žiniasklaidos priemones dėl informacijos pašalinimo, o jei tai nepadaroma, gali kreiptis į teismą.

Tačiau LRT žurnalistės dėstomose paskaitose tai pamirštama, nors visi žurnalistai turi vadovautis būtent Visuomenės informavimo įstatymu.

„Vakaro žinių" žurnalistai kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, prašydami nurodyti, ar I.Makaraitytės skleidžiama informacija apie „Respubliką" pagrįsta institucijų sprendimais. „Informuojame, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pastaraisiais metais dezinformacijos sklaidos portale respublika.lt ir laikraštyje „Vakaro žinios", kuriuos leidžia UAB „Respublikos" leidiniai", nėra konstatavusi", - nurodė tarnyba.

Taip pat teiravomės, jeigu pareigūnams dėstoma medžiaga, kuri nėra patvirtinta kaip neteisinga Žurnalistų etikos inspektoriaus ar kitų institucijų, ar tai kaip tik nėra tyčinis dezinformacijos skleidimas tokių edukacinių susitikimų metu? Tačiau kadangi informacija skleidžiama paskaitų metu, o ne visuomenės informavimo priemonėje, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba jos nevertina.

O štai LRT žurnalistės I.Makaraitytės pavyzdyje minimą R.Paulausko straipsnį „Karas Ukrainoje - Pasaulio pyrago perdalijimas" Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskienė vertino.

„Publikacijoje koneveikiama militaristinė valstybės apsaugos doktrina, pasikliovimas NATO kaip gynybiniu aljansu yra įvardinamas naiviu. Bendrąja prasme toks turinys, nors ir turi demoralizavimui būdingų raiškos elementų, yra traktuotinas tik kaip radikali (priklausomai nuo perspektyvos: arba neįprasta, arba galimai nekompetentinga), bet neabejotinai į Rusijos Federacijos agresijos pateisinimą linkusi nuomonė: agresija neturėtų būti pasitinkama ginklu, gynybos finansavimas neperspektyvus; Lietuva yra viena, NATO solidarumas yra mitas, valstybes valdžioje kvailiai, karinės agresijos akivaizdoje. Pabrėžtina, kad tai tėra platesnes informacines sklaidos segmentas", - tyrimo metu nustatė inspektorė.

Ji taip pat nurodė, kad tokia teksto antraštė „nėra apibrėžtina kaip tikslingai disonuojanti ar skirta painioti."

Šio tyrimo metu buvo analizuota ne viena Respublika.lt portale skelbta antraštė ar medžiaga. Tyrimas pradėtas gavus trijų pranešėjų skundus. Kas jie buvo, redakcijai nebuvo atskleista, nors įprastai nurodoma, kas skundą pateikė.

Pareigūnų vadams tokios paskaitėlės tinka

„Vakaro žinios" dėl tokių pareigūnams vedamų paskaitų kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovą Renatą POŽĖLĄ.Tačiau direktorius tik susipažino su užklausa, nurodęs, kad ji primena ypatingų bylų tardytojo klausimus, o atsakymus nurodė pateikti departamento patarėjui Arnoldui Siliui. Pasak jo, pareigūnams vestos paskaitos buvo „edukaciniai susitikimai".

„Atsižvelgiant į pastarųjų metų neigiamą statistiką dėl pareigūnų lojalumo, direktoriaus pavedimu 2025 m. nuspręsta vykdyti departamento Vilniaus PGV pareigūnų antikorupcinį švietimą edukuojant kontržvalgybos atsparumo, dezinformacijos ir propagandos atpažinimo temomis", - nurodė patarėjas.

Departamento pernai metų veiklos ataskaitoje nurodyta, kad 2020-2024 m. neigiamais motyvais iš tarnybos atleista 12 PAGD pareigūnų: 11 - dėl pareigūno vardo pažeminimo (iš jų 3 - hipotetiniai), 1 - konstatavus nelojalumą Lietuvos valstybei. Išeitų, kad dėl to vieno nelojalaus pareigūno ir vyko šie mokymai.

„Buvo organizuota visoms Departamento Vilniaus PGV 1 komandos budinčioms pamainoms, planuojama susitikimus tęsti ir su kitais Vilniaus PGV padalinių pareigūnais", - nurodo A.Silius.

Savanoriški susitikimai darbo metu

Paklausus, kas sugalvojo pasikviesti LRT žurnalistą mokyti pareigūnus, A.Silius nurodė, kad dėl to vykdomas bendradarbiavimas su Lietuvos šaulių sąjunga: „Konkrečiai Vilniaus PGV atveju bendradarbiavimas vyksta su Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių (Vilniaus apskr.) 10-aja rinktine. Lietuvos šaulių sąjunga turi susitarimą su LRT dėl edukacijos ir švietimo apie dezinformaciją ir propagandą, o I.Makaraitytė yra LŠS narė."

Beje, nors vadovai teigia, kad paskaitos nemokamos ir savanoriškos, jos buvo organizuotos pareigūnų darbo metu. Departamento teigimu, paskaitos nekainavo ir institucijai.

Kas iš tiesų skleidžia dezinformaciją?

Teiravomės, ar paskaitų medžiaga atrodo tinkama ir tiksli departamento vadovybei ir gavome trumpą atsakymą „Taip." O į klausimą, kas departamente buvo susipažinęs su dėstoma medžiaga, A.Silius atsako: „Susitikimuose remiamasi informacija, kurią surinko LRT Tyrimų skyriaus žurnalistai ir kuri buvo publikuota viešai per visuomeninį transliuotoją bei kitas Lietuvos žiniasklaidos priemones."

Gavę aptakius atsakymus, dar kartą prašėme patikslinti juos. Gal departamento vadovybė nežino, kad dezinformacijos skleidimas draudžiamas pagal Visuomenės informavimo įstatymą. O jį prižiūri Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, kuri nėra nustačiusi edukaciniuose susitikimuose minimų „dezinformacijos" pavyzdžių. Vadinasi, departamento vadovybė pritaria, kad pareigūnams būtų dėstomos pavienių žurnalistų fantazijos, kaip faktai pateikiami teiginiai, nepatvirtinti spec.tarnybų Lietuvoje? Ar būtent tai nėra dezinformacijos skleidimas pareigūnams darbo metu?

„Departamentas nerengė šių konkrečių susitikimų (pranešimo) turinio, todėl negali pateikti jo analizės bei ekspertinio vertinimo.

Departamentas taip pat negali atsakyti už kitų institucijų veiklą ir kas yra jų kompetencijoje. Pranešimo turinys yra parengtas remiantis LRT Tyrimų skyriaus viešai publikuotais ir viešai prieinamais žurnalistiniais tyrimais, kuriuose yra analizuojamas Rusijos režimo dezinformacijos naratyvų atsikartojimas Lietuvos viešojoje erdvėje, taip pat viešai prieinamomis VSD grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitomis ir ikiteisminių bylų medžiaga.

Pranešimai-susitikimai vyksta diskusijos forma, nemokamai ir savanoriškumo pagrindu iš abiejų pusių. Pareigūnų dalyvavimas ar nedalyvavimas šiuose susitikimuose nesukuria jiems jokių pareigų ar teisinių pasekmių", - tiesiai neatsakydamas nurodė A.Silius.

Paaiškinti, kokie paskaitose nurodomi pavyzdžiai yra patvirtinti tarnybų kaip dezinformacija, negalėjo ir renginį organizavusi Lietuvos šaulių sąjunga. Komunikacijos skyriaus vadovė Aušra Garnienė atsakė, kad tokioms paskaitoms vykdyti skiriami tam reikiamų kompetencijų turintys šauliai rinktinės vado sprendimu. Paprašius susipažinti su pareigūnams dėstoma medžiaga, atstovė nurodė, kad „Lektoriaus paskaita yra jo autorinis darbas, LŠS jos nesaugo. LŠS lektoriui privalomo turinio nenurodo. Lektorius turi kūrybinę laisvę parengti paskaitą pagal temą."

Ji lygiai taip pat negalėjo atsakyti, kokios tarnybos yra patvirtinusios paskaitose dėstomus dezinformacijos pavyzdžius. Tačiau žadėjo, kad tokios paskaitėlės pareigūnams bus organizuojamos ir toliau.

LRT vadovų prašėme patikslinti ne tik kokiais tarnybų sprendimais rėmėsi LRT žurnalistė, rengdama paskaitas, bet ir pasidalinti vertinimais, ar tokia veikla nepažeidžia žurnalistų etikos principų.

„LRT vertina savo žurnalistų atliekamą darbą ir be pagrindo neturi priežasčių abejoti žurnalistų kompetencijomis bei teiginiais, išsakomais straipsniuose, kol jokios institucijos nenurodo kitaip". - nurodė atstovė Augustė Mikulėnaitė. Ji pateikė vienintelį LRT tyrimą, kuriame ir publikuotos paskaitose rodytos skaidrės. Tyrime - jokios informacijos apie tai, kad minimi Respublika.lt skleidžiamos informacijos pavyzdžiai būtų pripažinti kaip dezinformacija.

Net du kartus prašėme patikslinimo, nes minėtame tyrime nepavyko rasti jokių konkrečių Respublika.lt paskleistų žinių, kurios būtų pripažintos dezinformacija. Tačiau atstovė tik nurodė, kad „teisės aktai nenumato žurnalistams ar informacijos skleidėjams pareigos pateikti įrodymus pasikreipusiems asmenims."

Beje, pati I.Makaraitytė, paprašyta pasidalinti savo paskaitų medžiaga, tokios informacijos nepateikė. Tačiau nurodė, kad susitikinėja su pareigūnais kaip LRT žurnalistė, nors Šaulių sąjunga tikino, kad paskaitos patikėtos būtent šauliui. „Visada sutinku dalyvauti susitikimuose su mūsų auditorija, kai tik esu/esame kviečiami kaip LRT tyrimų skyriaus žurnalistai kalbėti temomis, kuriomis darėme žurnalistinius tyrimus. Mes tai darome savanoriškai ir neatlygintinai", - „Vakaro žinioms" atsakė I.Makaraitytė.