1 nuotr.Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlo, kad 60 metų ir vyresniems žmonėms, gaunantiems nedarbo išmoką, ji būtų mokama ilgiau – ne 9, o 15 mėnesių. Anot ministrės, papildomas laikas reikalingas persikvalifikuoti, kad žmonės galėtų ilgiau išlikti darbo rinkoje.
„Mūsų tyrimai rodo, kad, jei žmogus praranda darbą, ypatingai tarp 60 ir 65 metų, tai susirasti kitą jam užtrunka daug ilgiau nei jaunesnio amžiaus darbuotojui. Jei šiai dienai priešpensinio amžiaus darbuotojams (nedarbo išmokas – ELTA) turime 9 mėnesius plius 2 mėnesius, tai net ir šio laiko neužtenka persikvalifikuoti, kelti kompetencijas“, – ketvirtadienį teigė I. Ruginienė.
„Mes nenorime, kad žmogus iš karto eitų į pensinę grupę ir pasiimtų priešlaikinę pensiją. Manome, kad svarbu žmogų išlaikyti darbo rinkoje iki 65 metų. Dėl to sumanymas ir yra suteikti papildomą socialinę garantiją, kad suteiktume ne tik finansinę paramą ilgiau ieškoti darbo, bet ir paslaugas, kad sugrąžinti žmogų į darbo rinką“, – kalbėjo ji.
Eurostato duomenimis, 2024 m. Lietuvoje dirbo beveik 70 proc. 55–64 m. amžiaus gyventojų, šis rodiklis – vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Tačiau, anot ministrės, vyresnio amžiaus žmonėms vis tiek užtrunka ilgiau susirasti darbą Lietuvoje.
„Nėra problemos, jei žmogus dirba ir nepraranda darbo. Bet mūsų tyrimai rodo, kad jei žmogus praranda darbą, ypatingai tarp 60 ir 65 metų, tai susirasti kitą jam užtrunka daug ilgiau nei jaunesnio amžiaus darbuotojui“, – tikino I. Ruginienė.
Ministrė suabejojo, kad toks pailginimas skatintų piktnaudžiavimą, nes nedarbo išmokos yra daug mažesnės nei gautas darbo užmokestis.
„Nedarbo išmoka yra nedidelis pinigų kiekis. Ir yra uždėtos lubos, kurios nesiekia net 58 proc. buvusio darbo užmokesčio. Be to, kuo ilgiau nedirbi, tuo mažėja išmoka. Tai nėra labai patrauklus mechanizmas“, – teigė I. Ruginienė.
S. Gailiūnas: nemanau, kad šį laikotarpį reikia ilginti
Tuo metu Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (LPPAR) prezidentas Sigitas Gailiūnas skeptiškai vertino planus ilginti nedarbo išmokų laikotarpį. Anot jo, tai paskatintų darbo netekusius žmones pasinaudoti situacija ir neieškoti darbo.
„Gerai, kad apie tai diskutuojama, bet nemanau, kad laikotarpį reikia ilginti. Prailginus laikotarpį kaip tik pastebime, kad netekę darbo žmonės pripranta prie situacijos. Ir kuo ilgesnis laikotarpis, tuo labiau žmonės adaptuojasi ir problema padidėja“, – kalbėjo S. Gailiūnas.
„Tuo labiau, kad tas amžius priartina dar labiau prie pensinio amžiaus ir tampa dar sunkiau rasti darbą“, – tikino jis.
Anot LPPAR prezidento, geresnis sprendimas būtų įvertinti, kodėl vyresnio amžiaus žmonės nenori eiti į kai kurias darbo vietas bei skatinti verslą perkvalifikuoti vyresnio amžiaus darbuotojus.
„Manau, kad pirma reikia padaryti analizę, kodėl yra tų bedarbių, kodėl jie palieka įmones. Jei paimtume labiausiai trūkstamas profesijas, tai yra švietimo, medicinos darbuotojai, kurie bedarbiai. Tai kalbėkime apie tai, kad Lietuvoje trūksta 1,5 tūkst. mokytojų dabar. Ir dalis tų mokytojų yra palikę savo darbo vietas dėl sąlygų“, – aiškino S. Gailiūnas.
„Manau, kad pirma reikia ieškoti, kaip suinteresuoti ir perkvalifikuoti žmones. Dabar tai vyksta mokymo įstaigose, bet gal būtų galima paskatinti darbdavius, kad jie priimtų ir perkvalifikuotų vyresnio amžiaus žmones“, – sakė jis.
Šiuo metu nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius. Tačiau mokėjimas gali būti pratęsiamas 2 mėnesiams, jei išmokos mokėjimo pabaigos dieną gavėjui iki pensinio amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai.
„Sodros“ duomenimis, vidutinė nedarbo išmoka 2024 metų gruodį siekė 595 eurų. Tuo metu maksimali 2025 m. pirmą ketvirtį bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra beveik 1,3 tūkst. eurų,
Nedarbo išmokas Lietuvoje 2024 m. pabaigoje gavo apie 80 tūkst. žmonių.
