Kadenciją baigusi premjerė Ingrida Šimonytė atmeta „Teltonikos“ įmonių grupės įkūrėjo Arvydo Paukščio įtarimus, esą buvusi Vyriausybė sprendimu drausti dvigubos paskirties prekių eksportą kerštauja jam dėl lapkričio mėnesį paviešintos informacijos apie stringančias „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas Liepkalnyje. Konservatorė ironizuoja ir tikina, kad jos vedamas Ministrų kabinetas turėjo svarbesnių darbų nei kerštauti minėtam verslininkui.
„Puikybė šiaip yra didelė nuodėmė. Ir jeigu ponas Paukštys išties tiki, kad Vyriausybė priimdama sprendimus neturėjo daugiau ką veikti kaip tik bandyti jam kerštauti... Priešingai – aš tą patį poną Paukštį (...) pasikviečiau, (...) kad būtų sprendžiami jo kabelio klausimai“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
„Tai man kažkuria prasme skaudu, nemalonu ir apmaudu girdėti tokius dalykus. Bet kadangi nepagrįstų priekaištų teko girdėti ir anksčiau, tai negaliu pasakyti, kad tai mane labai stebina“, – pridūrė politikė.
„Teltonikos“ įmonių grupės vadovas pirmadienį „Žinių radijui“ teigė manantis, jog nueinanti Vyriausybė priimdama papildomus draudimus dėl dvejopos paskirties prekių eksporto galėjo vadovautis asmeniškumais ir kerštauti jam dėl lapkritį kilusio skandalo, kai verslininkas paskelbė apie šalies institucijų negebėjimą spręsti biurokratines problemas, susijusias su didelėmis investicijomis.
„Vėl mane apkaltins, kad aš kuriu sąmokslus. Bet aš sakau – o kodėl tiek daug sutapimų? (...) Kodėl (Vyriausybei – ELTA) išeinant ir po viso to, kas čia įvyko, dar įkalama tokia vinis, kuri skaudžiausiai ką paliečia? Skaudžiausiai paliečia mus“, – kalbėjo A. Paukštys.
ELTA primena, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija apie siekį stabdyti ir tobulinti nuo sausio įsigaliojantį kelių tūkstančių dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis draudimą pranešė šią savaitę.
Gruodžio pradžioje buvusios premjerės I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė papildė nacionalinį dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis yra ribojamas, sąrašą.
Į jį įtrauktos skysčių arba dujų filtravimo bei valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, centrifugos, transporto priemonių komponentai, pavyzdžiui, transmisiniai velenai, guoliai, sankabos ir jų dalys, pavarų dėžės ir kt., taip pat kelių vilkikai bei jų dalys.
Viešojoje erdvėje pradėjus plisti nepasitenkinimui dėl praėjusių metų pabaigoje įtvirtinto draudimo, verslo atstovai pokyčius kritikavo kaip įgyvendintus pernelyg skubotai, neišdiskutavus su visomis suinteresuotomis grupėmis ir akcentavo praradimus Lietuvos ekonomikai.
Kaip praėjusią savaitę žurnalistams sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, nuostoliai dėl eksporto draudimo šaliai gali sudaryti daugiau nei 250 mln. eurų.
Politikas taip pat tikino, jog atšauktas draudimas nereikštų, jog Lietuva nėra pasiryžusi ryžtingai įgyvendinti sankcijų agresorei Rusijai, atvirkščiai – padėtų rasti efektyvesnių būdų, kaip užkardyti sankcijų apėjimą ir sumažinti poveikį Lietuvos ekonomikai.
Galutinį sprendimą, kokia apimtimi atšaukti eksporto draudimą, turės priimti Vyriausybė.