1 nuotr.Ar kam nors tekę gūdžiais 1990-aisiais mokėti duoklę banditams? Kam yra tekę, tas žino: mokestį reikėdavo susimokėti tik vieną kartą, nesvarbu, kas ten tose banditų „razborkėse" būtų įvykę.
O štai su Lietuvos valdžia yra kitaip: jei ji tuos verslo sumokėtus mokesčius „prašika" (pavagia???) ar šiaip nepasidalina, tai reikalauja susimokėti iš naujo. Ir nesvarbu, kokia ta valdžia bebūtų: ar konservų, ar socdemų, ar „valstiečių".
Ar jums patiktų, jei koks nors Valstybinės mokesčių inspekcijos valdininkas pavogtų jūsų sumokėtus mokesčius ir pareikalautų susimokėti iš naujo? Ar jums patiktų, jei tą patį su jūsų sumokėtais mokesčiais padarytų koks nors elektros tiekėjas? Įtariu, kad nepatiktų. O štai Lietuvos verslas prie tokio valdžios elgesio pratinamas jau nuo 2015 metų.
O dabar- konkrečiau. Lietuvos verslo pasaulyje jau 10 metų tęsiasi bjauri verslo ir valdžios santykių istorija, į kurią įtraukta apie 2000 Lietuvos įmonių. O situacija tokia: dar 2013 metais Aplinkos apsaugos ministerija nurodė, kad įmonės už pakuočių tvarkymą ir už taršą turi susimokėti ne kam kitam, o konkrečiai ministerijos nurodytai įmonei „Metrail". Verslas pareigingai mokėjo, kol 2015 m. ta pati ministerija susigriebė, kad jos palaiminta įmonė nieko ten tų pakuočių netvarkė, o gautus mokesčius tiesiog „nufyrino", ar net „pasidalino su kuo reikia".
Ir ką jūs manote? Valdžios išminčiai priėmė sprendimą, kad verslas turi susimokėti antrą kartą.
Dabar galvoju, jei susimokėjus antrą kartą, tuos mokesčius vėl kas nors „nufyrins"? Žinoma, teks mokėti trečią kartą, paskui ketvirtą ir pan....
Ar galima atrasti geresnę schemą Lietuvos verslo naikinimui ir užsienio investuotojų atbaidymui. Žiūrėdamas į tokius Lietuvoje vykstančius procesus, Putinas tyliai rūko kamputyje. Apie kitų ES šalių verslo pasaulio požiūrį į mūsų valstybę jau nekalbu. O Lietuva, nori nenori ir toliau Europoje garsės šiuo „šlamštu", kuris taip ir vadinasi - „kostiumuotas reketas". Mat dauguma įmonių, neradusių tiesos Lietuvos teismuose ruošia ieškinius ES Teisingumo Teismui.
Vis pagalvoju: kažin kodėl Lietuvos verslas atsidūrė tokioje bjaurioje padėtyje? Gal per mažai mitinguoja ar per mažai „rėkauja"? Šiaip, Lietuvos verslininkai apskritai nemitinguoja, nes jų darbas yra kurti ekonominę šalies gerovę, o ne lakstyti su lozungais. Bet dabar jau pradedu suprasti, kad kostiumuose panirusių reketininkų ausys yra jautrios tik riksmams, o akys - tik ryškiems plakatams su užrašais „šita valdžia turi eiti lauk". Racionaliam ir teisine kalba pagrįstam bendravimui Lietuvoje vietos jau nebeliko.
