Ką išgąsdino kunigas Ričardas Doveika?

Kėdainių rajone, Paberžėje jau vienuoliktą kartą įvyko muzikos festivalis, skirtas pagerbti nuo 1966 m. iki mirties Paberžėje kunigavusio kapucinų vienuolio, politinio kalinio Tėvo Stanislovo-Algimanto Mykolo Dobrovolskio (1918-2005) atminimą.

Prieš koncertą, kuriame dalyvavo operos solistai Liudas Mikalauskas, Nomeda Kazlaus bei kiti garsūs atlikėjai, buvo aukojamos Šv. Mišios. Per šias mišias Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčios klebonas R.Doveika, vilkėdamas arnotu, kuriuo paskutines savo pamaldas aukojo Tėvas Stanislovas, pasakė pamokslą, kuriame kalbėjo ir apie mūsų laikus:

„Viešojoje erdvėje neseniai nuskambėjo, kad net 80 proc. mūsų tautos žmonių bijo viešai išreikšti savo nuomonę. Į kokią duobę mes, kaip tauta, esame įkritusi? Nesinorėtų tikėti, kad mūsų tautos 30-mečio nepriklausomybės vaisius yra žmoguje glūdinti baimė išsakyti savo nuomonę, nes būsi užčiauptas, pastumtas. Toks vaisius mums nereikalingas. Šiandien matome, kad galimybė išsikalbėti prilygsta galimybei išlikti gyvam."

Įžvelgė priešų kėslus

Negi tai netiesa? Juk būtent dėl atviro išsikalbėjimo trūkumo ir įsteigta Jaunimo, Sidabrinė ir t.t. linijos. Bet R.Doveikos žodžiai didžiai papiktino „teisingai" mąstančius. Esą sutampa su antivalstybines idėjas skleidžiančių interneto puslapių retorika. Esą R.Doveikos citatomis dalinasi Didžiojo šeimų maršo palaikytojai ir įvairios grupės, tvirtinančios, kad Lietuva nėra demokratinė valstybė. Suprask - R.Doveika pasitarnavo Kremliui.

Priminta, jog Paberžės festivalį remia UAB „Vikonda", kurios valdybos pirmininkė - Viktoro Uspaskicho buvusi žmona Jolanta Blažytė. Tarsi nė vienas „teisuolis" nėra „Kėdainių konservų" agurko atsikandęs. Nors tiksliau -festivalį remia „Viltis-Vikonda" labdaros fondas. Nesiteikta priminti, jog festivalį remia ir Kėdainių rajono savivaldybė, o vienas organizatorių - solistas Liudas Mikalauskas, kurio net ir „teisingiausiai" mąstantys fanatikai nedrįstų apkaltinti nelojalumu Lietuvai.

Lietuvis niekada nebūna atviras. Kol ne pensininkas

O R.Doveiką pulti galima. Ypač kai norisi saldaus paveiksliuko. Vilniaus universiteto profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Paulius Vaidotas Subačius stebėjosi, iš kur R.Doveika gavo tokią statistiką:"Kas to „apskaičiavimo" šaltinis? (...) Fui". Profesorius leido suprasti, jog tai vieno parapsichologo, ezoteriko, biolokacijos eksperto ir antivalstybininko Ugniaus Kiguolio ar dar kažko klaidinančios kalbos. Esą statistika visai kitokia.

Nejaugi? Verčiau paklaustų prokurorų. Jie geriausiai žino, kokie mes „atviri". Be to, nei LRT „teisuoliai", nei P.V.Subačius nėra kunigai. Tik įvairių konfesijų dvasininkai tiksliausiai žino, kiek Lietuvos žmonėse esama baimės. Žino geriau už psichologus, nes į psichologus kreipiasi tik tie, kurie tas paslaugas įperka.

Kas Lietuvoje drąsiausiai reiškia savo nuomonę? Pensininkai! Nes niekas iš jų pensijos neatims. Tad tikrasis mūsų pilietinis aktyvas - piliečiai pensininkai su savo mažiukais anūkais. Nes paaugliai anūkai jau irgi neatviri. Jau bijo. Mokytojų pasmerkimo, bendraamžių patyčių. Be to, bijo pakenkti savo tėvams.

Atvirumas ar „teisingas" prisitaikymas?

Socialiniuose tinkluose savo „teisingiausias" nuomones nuolat reiškia keletas „teisingosios" valdžios pridurkų ir bankų ekonomistai. Na, dar yra politikai, reklamuojantys savo partijas ir influenceriai, reklamuojantys „teisingus" gyvenimo būdus, Taivaną, maisto papildus ar skudurus. O pagrindinė masė Lietuvos suaugusiųjų kelia į socialinius tinklus gėlytes, kates, šuniukus, save su gražiausia suknele ir įkyriai vienodus kalnų bei jūrų vaizdus su saulėlydžiais.

Kažkodėl neteko matyti, kad koks nors prezidentūros patarėjas išvadintų Jo ekscelenciją asilu už įstatymo vetavimą. Ar koks nors koncerno vadybininkas pareikštų savo negatyvią nuomonę apie Ingridą Šimonytę. Būtinai nurodęs savo darbovietės pavadinimą bei vardą ir pavardę. Toks žmogus būtų UAB-o vadovybės iškart atleistas iš darbo. Dėl šventos ramybės. Kad „psichas" neužsiundytų kokios nors inspekcijos.

Be to, savo nuomonę slepia dešimtys tūkstančių statutinių ir visų 60-ies Lietuvos savivaldybių darbuotojai. Na, pabandyk ką nors viešai karktelėti apie savo merą? Pvz., Kauno. Koks nors pernelyg atviraujantis skyriaus vedėjas iškart atsidurtų už borto. Ir, ypač provincijoje, netektų pragyvenimo šaltinio.

Dar vienas dalykas - lietuviai, jei palyginsime su kaukaziečiais ar bent italais, yra visiški tyleniai ir intravertai. Kol lietuvis išspaudžia žodį, kartvelas pasako dešimt. Kol lietuvis supyksta, kartvelui pyktis jau praeina. Be to, jei lietuvis ir plepa, nebūtinai nuoširdžiai plepa. Nes mūsų liaudies išmintis byloja - „su ponu kalbėk, bet špygą kišenėje turėk".

Apklausos sako, kad lietuviai nebijo sakyti savo nuomonės. O ar galima tikėti apklausomis? Lietuvis vis vien abejos, ar apklausa tikrai anonimiška. Kokia anonimiška, jei mano telefoną žino? Nes dar puikiai atsimena, kiek sovietiniais laikais buvo skundikų. Ir, aiman, nemano, kad jų sumažėjo. Mes, žurnalistai, taip pat labai dažnai susiduriame su atvejais, kai žmogus prašo neskelbti pavardės, net miestelio pavadinimo. Antraip praras darbą. Bus paniekintas kaimynų. Tad Lietuvoje pasitikėti statistika - tuščias reikalas. Piliečiai, bijodami prarasti darbus ar būti užsiundyti spec.tarnybomis, meluos, fantazuos, vaidins lojalius kiek tik išgalėdami. Kaip ir brežneviniais laikais. Ir kaip dabar uolius disidentus vaidina Lietuvoje įsidarbinti norintys baltarusiai.

Nes kas gresia už atvirumą? Baltarusiams - išvarymas, o mums - teisuolių pasmerkimas. Cancel Culture. Kadaise apie vaivorykštę paatviravęs kompozitorius, atlikėjas Marijus Adomaitis - Ten Walls, nors ir atgailavo, buvo išmestas iš tarptautinių festivalių. Dabar, aišku, tyli. Apie prigimtinę šeimą atviravęs Švč. Mergelės Ramintojos koplyčios kapelionas, rašytojas Algimantas Toliatas, „teisingųjų" buvo išvadintas tualetu. Dabar užkliuvo R.Doveika.

Nes „teisingieji", nors ir landžioja dėl mados į Bažnyčią, vis vien domisi tik .... celibatu ir pedofilija. Na, dar kunigo motociklu ir raumenimis. O kai kunigas - nei pedofilas, nei sportininkas, nei turi slaptą šeimą, bet nuoširdžiai laikosi Bažnyčios priesakų ir mokymo, tada „teisingieji" nusprendžia, kad kunigas - nukvakęs fanatikas. Arba suklaidintas „kremlinų".

Tėvo Stanislovo nėra, bet jo istorija kartojasi...

Kai sovietiniais laikais į Paberžę, pas Tėvą Stanislovą verždavosi savęs ieškantis, nepritampantis jaunimas, vis tiek atsirasdavo „stukačių", rašančių saugumiečiams „danosus". Apie ką ir kaip kunigas Paberžėje kalba. Ar ne paradoksalu, kad praėjus 34-iems metams po nepriklausomybės atkūrimo, vėl kažkas rodo „donosus". Ką kunigas Paberžėje kalba. Progresas tik toks, kad „donosas" - ne popiergalyje, bet vaizdo įraše.

R.Doveika priminė, jog Tėvas Stanislovas be visų kitų vertybių mus moko ir gebėjimo būti pačiu savimi, būti tikru, nes pats niekada nepasiduodavo būti kažkieno nuosavybe, reklaminiu veidu ar politinių pažiūrų atrama. Taip pat kunigas priminė, jog garsusis Paberžės vienuolis buvo vienų žmonių itin branginamas, o kitų apeinamas. Kad kažkas jį laikė priešu, bet jis pats priešų neturėjo. Matyt, tai tinka ir kunigui R.Doveikai.