Ką rinktis: 4 darbo dienų savaitę ar plius 2 dienas atostogų?

Seimas imasi svarstyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės siūlymą visiems dirbantiesiems dviem dienomis pailginti kasmetines atostogas.

Antradienį už tai numatančias Darbo kodekso pataisas po pateikimo balsavo 38 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 21 parlamentaras. Projektą svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas, vertins Vyriausybė ir Trišalė taryba. Planuojama, kad lapkričio 7 d. ši iniciatyva vėl sugrįš į plenarinį posėdį.

A.Norkienė tikisi, kad ilgesnės atostogos apsaugos darbuotojus nuo pervargimo, pagerins sveikatą ir gyvenimo kokybę: „Pailginus atostogas bent dviem dienomis užkirstume kelią darbuotojų pervargimui, jie galėtų geriau jaustis, turėtų geresnę sveikatą."

Pasak jos, kasmetinių atostogų trukmė Lietuvoje yra mažiausia, kokia tik gali būti pagal ES reikalavimus. Jos duomenimis, kitose vakarų šalyse, pvz., Austrijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje kasmet atostogaujama nuo 25 iki 35 darbo dienų.

O Seimo narys Artūras Skardžius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vyksta diskusija dėl 4 darbo dienų įteisinimo.

„Gal tai racionalesnis sprendimas būtų. Gal iš karto griebkime jautį už ragų ir nežaidžiame su dviem dienomis prie atostogų?"- svarstė jis.

Darbo kodekso pakeitimu siūloma įtvirtinti darbuotojams ne mažiau kaip 22 darbo dienų arba ne mažiau kaip 26 darbo dienų kasmetines atostogas.

Šiuo metu darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 arba 24 darbo dienų kasmetinės atostogos.

Komentarai

AB „Lietuvos geležinkeliai" (LTG) veikiančių profesinių sąjungų jungtinės atstovybės vadovas Stanislavas FEDARAVIČIUS:

Keturios darbo dienos yra geriau nei pridėtos kelios dienos prie atostogų. Vilniaus šilumos tinkluose žmonės dirba 4 dienas ir, kiek žinau, darbo našumas padidėjo. Žmonės stengiasi įdėti daugiau pastangų, kad turėtų daugiau išeiginių. Jeigu per metus pridėtų tik kelias dienas prie atostogų, tai jūs palyginkite, kas geriau. Metai turi 52 savaites. Atmetus atostogas, žmogus dirba 45 savaites. Todėl, sutrumpinus darbo savaitę, žmogui per metus prisidėtų 45 laisvos dienos.

Aišku, geležinkelyje įvesti 4 darbo dienas būtų sudėtinga. Taip, administracija sau tai gali labai lengvai padaryti, tačiau daugiau nei pusė geležinkeliečių dirba pamainomis, pagal suminę darbo valandų apskaitą. Jie turi įvykdyti savo darbo valandų normą. Aišku, įvedus 4 dienų savaitę, atitinkamai sumažėtų ir suminė valandų norma. O už papildomą krūvį jau turėtų būti mokami viršvalandžiai. Tikrai kainuotų brangiau, bet vis vien įmanoma, nes darbuotojai būtų patenkinti, stengtųsi dar geriau dirbti.

Suprantu, kad turbūt pirmiausiai stengtųsi susimažinti darbo krūvį visokios valstybinės įstaigos, į jas interesantams būtų sunkiau patekti, tačiau įstatymo leidėjas turi numatyti įvairias išimtis. Pavyzdžiui, greitajai medicininei pagalbai. Nemanau, kad būtų protinga pereiti prie 4 darbo dienų ir teismams, nes ten ir dabar yra didžiuliai darbo krūviai. Dėl vieno darbuotojo drausminės nuobaudos teko laukti bylos nagrinėjimo daugiau nei metus. Žmogus dėl tos administracinės nuobaudos metus negavo dalies savo atlyginimo, o skundas teisme pradėtas nagrinėti tada, kai jau buvo pasibaigęs nuobaudos skyrimo laikotarpis.

Todėl įstatymų leidėjas turėtų apibrėžti, kam trumpesnė darbo savaitė netinka. Pavyzdžiui, mokytojams, nes vaikams reikia mokytis. Negalima nei sutrumpinti jų mokymo programas, nei padidinti mokymosi krūvius. Apie 20-30 proc. dirbančiųjų turbūt negalės dirbti trumpesnę savaitę, bet dalis privataus verslo tikrai sugebės dirbti trumpiau.

Socialinių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Alma NEVIERIENĖ:

Mes pritariame 4 dienų darbo savaitei. Be abejo, kiekvieną kartą pritarsime darbuotojo naudai, kad mūsų poilsis būtų ilgesnis. Tačiau ne visos sritys gali taip dirbti. Mūsų sritis gal ir galėtų, kaip nors išsiverstume.

O papildomos dienos prie atostogų mums ne taip aktualu. Mūsų socialinė sfera, kuri priklauso profesinei sąjungai, turi pakankamai išsiderėjusi atostogų iš Vyriausybės. Yra nacionalinis susitarimas ir mūsų šakos susitarimas, todėl mums papildomos atostogos jau neaktualu. Turintys 10 ir daugiau darbo stažo, gauna prie atostogų papildomas 4 dienas. Jei stažas iki 5 metų, gauna papildomai 2 dienas ir dar 2 dienas, skirtas saviugdai. Tai ganėtinai daug atostogų turime.

O 4 dienų darbo savaitė - tai jau kas kita. Socialinis darbas nenukentėtų. Jau ir dabar yra paslaugų sektorių, kur žmonės dirba pamainomis. Keturias dienas dirba ir keturias ilsisi.

Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga RUGINIENĖ:

Mūsų konfederacija pirmoji ir pradėjo kalbėti apie 4 darbo dienų savaitę. Gal ne žodis į žodį apie tokį modelį, bet apie tai, kad darbuotojų darbo krūvis auga, įtampa didėja, psichologinė situacija blogėja.

Žmogus, kuris dirbo tą darbą prieš 15 metų, dabar išgyvena visiškai kitokį darbo tempą. Dažnai jis vienas atlaiko tokį krūvį, kurį anksčiau atlaikydavo du, trys darbuotojai. Kai tokia situacija, norime to ar nenorime, bet jau turime kalbėti ir apie kokybišką poilsį. Tai susiję ir su tuo, kad, deja, mūsų demografinė situacija blogėja, todėl turime saugoti darbuotojų sveikatą iki pat pensinio amžiaus. Jau neturime prabangos mėtyti darbuotojus dėl amžiaus, kai ar per jaunas, ar per senas, ar patinka-nepatinka. Mums dabar svarbiausia išlaikyti darbo rinką toje pačioje padėtyje, turime pasirūpinti darbuotojais nuo pirmojo jų darbo. O tai reiškia, kad žmogus turi ne tik dirbti, bet lygiai taip pat kokybiškai pailsėti, suderinti darbą su šeimos poreikiais.

Tokia yra europinė kryptis, nes darbdavys, investuodamas į darbuotoją, tuo pat metu didina ir savo verslo pridėtinę vertę. Pailsėjęs darbuotojas tokios vertės sukuria daugiau. Tiesa, vis dar pasitaiko nepadorių darbdavių, kurie vietoje to, kad įdarbintų vietinius ir taip didintų produktyvumą, prisiveža vergų juos išnaudoja, o po to paleidžia į gatvę, kad jie sukurtų daug problemų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas JANULEVIČIUS:

Iki rinkimų mažiau nei mėnuo, ir Seime po pateikimo pritarta siūlymui padidinti atostogų dienų skaičių nuo 20 iki 22. Žinoma, toks pasiūlymas patinka ir gyventojams, ir profsąjungoms, bet gal vis dėlto verta pagalvoti ir apie tuos, kurie kuria darbo vietas - verslą.

Galiu sutikti dėl vieno - ilgesnės, vientisos atostogos leidžia žmogui geriau pailsėti, yra kokybiškesnės. Tai yra daug geriau už laisvadienį, kuris nei leidžia gerai pailsėti, nei dažnu atveju turi kokią nors prasmę.

Todėl darbdavių nuomone, jei Seimas mato poreikį didinti atostogų dienų skaičių, tai turim atsisakyti dviejų laisvadienių. Tikrai yra iš ko rinktis.

Kiek Lietuvos ekonomikai kainuoja vienas laisvadienis? Yra skirtingi skaičiavimai, bet nuo 68 iki 130 milijonų eurų. O jei nestabdai gamybos, moki dvigubai. Tad vienareikšmiškai laisvadienių skaičių laikas mažinti, ne kartą ir ne du tą siūlėme, net minčių neturėdami apie ilgesnes atostogas. Nes nepamirškime, kad turėsime didinti išlaidas gynybai, ir tai kiekvienam iš mūsų svarbus sprendimas. Galime atostogauti, bet gynybos biudžetas pats nesusirinks.

Ir kažkodėl mes pamirštame esminį dalyką - konkurenciją. Ir mūsų konkurencingumas šiuo metu ne pats geriausias, dėl daugybės priežasčių: geopolitinės situacijos, energetikos kaštų ir vis dar nepaprastai brangių paskolų. O tuo metu kai kurios Europos šalys jau įteisino ir 6 darbo dienas. Tai kaip konkuruosime?

Ir kai dabar lengva ranka žarstomi siūlymai ir apie 4 dienų darbo savaitę, ir apie ilgesnes atostogas, o kartu kalbama apie 3 milijardų papildomą perskirstymą, tai leiskite paklausti: ką skirstysime, jeigu niekas nedirbs?