Šalį apėmusios sovietinio palikimo atsikratymo intencijos neaplenkė ir Krekenavos miestelio. Tiesa, čia sovietinei armijai skirtas atminimo lentas nukabino ne valdžios atstovai, o vietos visuomenininkas, už tai jis buvo apskųstas policijai ir Kultūros paveldo departamentui.
Kiek galima šlovinti okupantus?
Visuomenininkas, Seimo gynėjas Romualdas Liutkus papasakojo, kad šių metų rugsėjo 5 d. Krekenavos sovietinių karių kapinėse (Panevėžio r.) nuėmė keturias akmenines plokštes su užrašu „Amžina šlovė didvyriams".
„Dar 2022 metais užfiksavau krekenaviečių požiūrį į okupantus, aiškiai išreikštą ant kapinių informacinės lentos, kurią jie „puošdavo" prierašais. Nepaisant vis atsirandančių užrašų, valdžia juos nuvalydavo ir teigdavo, jog niekam tas sovietinių karių atminimas netrukdo, nors žmonės buvo kitokios nuomonės.
Galiausiai aš, nesutikdamas su Rusijos ambasados, kuri ir finansavo šių plokščių atsiradimą, mums primetamu požiūriu, ėmiausi veikti ir plokštes, padedamas sūnaus Lauryno bei dar kelių vyrų, pašalinau. Jų kariai - mums ne didvyriai, o ypač dabar, vykstant karui, tokie dalykai kelia pasibaisėjimą.
Beje, aš nuėmiau tik plokštes su užrašais lietuvių kalba, o plokštės su rusiškais užrašais vis dar kabo kapinėse. Aš jų nesudaužiau, nesugadinau, o tvarkingai nuėmęs nugabenau seniūnijai. Savo poelgį motyvavau valdžios neveiklumu", - pasakojo vyras.
Užtat, pasak krekenaviškio, seniūnijai netruko užkliūti jo veiksmai.
„Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys apie mano poelgį pranešė Kultūros paveldo departamento specialistams ir policijai. Iš abiejų institucijų gavau atsakymus, kad jokio nusikaltimo aš nepadariau ir šiais veiksmais kultūros paveldui žalos nepadaryta. Policijos pareigūnai teigė, kad kapavietė nebuvo išniekinta, tad ikiteisminis tyrimas dėl nuimtų plokščių nepradėtas.
Tiesa, Kultūros paveldo departamentas pagrasino, kad jeigu ir toliau atsakingos institucijos nebus informuojamos, už saviveiklą gali laukti administracinė atsakomybė, - toliau pasakojo R.Liutkus. - Tik man keista, kad rajono valdžia taip pasipiktino mano poelgiu, tačiau pati turbūt užmiršo, kad jau Nepriklausomybės laikotarpiu nulupo 1999 metais pakabintą memorialinę lentą ant Bažnyčios g. 1 pastato, kuriame 1944-1954 m. veikė Krekenavos valsčiaus NKVD-MGB poskyris. Čia kalintų ir tardytų žmonių atminimui skirtos lentos dingimas liko nepastebėtas tiek mero, tiek seniūno."
Prieš baigiant rengti straipsnį, dar kartą su redakcija susisiekęs R.Liutkus pasidžiaugė, kad „ledai pajudėjo":
„Rajono valdžia pažadėjo išsiaiškinti, kur dingo minėta memorialinė lenta, o nepavykus jos rasti, užsakyti naują. Taip pat rajono meras sulaukė nepatogių klausimų iš kitų tarybos narių, tai rodo, kad žmonės nėra abejingi tokiems dalykams, tik, kaip dažnai nutinka, jiems reikėjo stimulo."
Tvarka yra tvarka
Komentuodama visuomenininko veiksmus, Krekenavos seniūnija nurodė, kad minimos kapinės yra įtrauktos į Kultūros paveldo registrą.
„Todėl pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus buvo pranešta tik Kultūros paveldo departamentui. Nuimtos lentos bus saugomos Krekenavos seniūnijoje kol bus priimti sprendimai dėl jų tolesnio likimo. Seniūnija yra vykdomosios valdžios atstovė ir sprendimų nepriima", - patikslino institucija.