VMVT primena: savininkai ar už gyvūnus atsakingi asmenys privalo gerai pasiruošti karščiams, kad užtikrintų ūkinių gyvūnų gerovę. Praktiniai patarimai ūkinių gyvūnų laikytojams:
Vandens tiekimas.
Vandens loviai ar talpyklos turi būti pakankamai dideli, kad visi gyvūnai galėtų lengvai prieiti. Jei laikoma daug gyvūnų, reikėtų padidinti girdymo vietų skaičių ir vandens srautą.
Pastogės užtikrinimas.
Gyvūnams būtina pastogė ilgą laiką esant ekstremalioms temperatūroms. Tai ypač svarbu jauniems, seniems ar sergantiems gyvūnams. Jei nėra pakankamai pastogės didelėms grupėms, kyla pavojus perkaisti.
Vėjo srauto užtikrinimas.
Esant ekstremalioms karščio sąlygoms, vėjo srautas yra svarbus, kad gyvūnams būtų vėsiau, todėl į tai reikia atsižvelgti parenkant pastogės įrengimo vietą, pvz., atokiau nuo pastatų, tankaus miško, krūmokšnių, kurie užstotų vėjo srautą.
Natūralus šešėlis.
Pavieniai medžiai su plačia laja laukuose - puikus „skėtis" nuo saulės. Medžiai turi vėsinantį poveikį, nes jų lapai sugeria šilumą.
Naminių paukščių priežiūra.
Itin svarbu palaikyti patogią oro temperatūrą paukštynuose. Taip pat turi būti ventiliatoriai, užtikrinantys pakankamą oro srautą. Rekomenduojamos purkštuvų sistemos, padedančios aušinti esant ekstremalioms temperatūroms. Kad paukščiai neperkaistų, paukštynuose turi būti temperatūros kontrolės sistemos, kurios neleistų aplinkos temperatūrai viršyti 33°C. Visose paukštynuose būtina įrengti ir reguliariai tikrinti alternatyvią vėdinimo sistemą ir aliarmo sistemą, įspėjančią apie temperatūros ar vandens tiekimo problemas.
Darbo laikas.
Nedirbti laukuose su arkliais esant dideliam karščiui. Jei tai neišvengiama, dirbti tik ankstyvą rytą ar vėlai vakare, kai atvėsta.
Yra daugybė karščio streso požymių, kurie gali padėti nustatyti gyvūnų perkaitimą. Bendrieji požymiai yra šie:
• Alsavimas
• Padidėjęs kvėpavimo dažnis
• Padidėjęs vandens suvartojimas
• Apetito praradimas
• Apatija ar letargija
• Padidėjęs seilėtekis
• Sunkiais atvejais gyvūnas gali netekti sąmonės