Kaip prekybininkai išdūrė pirkėjus su skaičiumi „9“

Tačiau pirkėjai, atsiskaitantys grynaisiais, jau įžvelgia klastą. Jie verčiami palikti už prekes „arbatpinigių". Ir tokius „arbatpinigius" dažniausiai palieka patys neturtingiausi gyventojai - pensininkai. Mat jie vieną dieną užsuka nusipirkti duonos, kitą - pieno ar kiaušinių. Nes sunkių krepšių jau fiziškai nepatempia.

Remiantis pirkinių apvalinimo taisykle, suma, kuri baigiasi skaičiumi 3, 4, 9, yra apvalinama į didesnę pusę. Tad jei nutarei po darbo užbėgti į prekybos centrą, kad nusipirktum tik 400 g vištienos filė, kainuojančios 2,49 Eur, teks palikti 1 centą „arbatpinigių", nes po suapvalinimo vištiena jau kainuos 2,50 Eur.

Mistinis devynetas

Suma, kuri baigiasi skaičiais 1, 2, 6, 7, apvalinama į mažesnę pusę, tai yra pirkėjo naudai. Tačiau, pasidairius po prekių lentynas, tokių kainų nematyti. Visur tik 9!

Atrodo, jog gamintojai su prekybininkais jau prisitaikė prie kainų apvalinimo į didesnę pusę. Kažkodėl ne į mažesnę, bet būtinai į didesnę pusę, kad gautų bent vieną centą „arbatpinigių". O per mėnesį tokių vieno cento „arbatpinigių" pritiksi visai nemažai.

Todėl dauguma dažniausiai vartojamo maisto kainų baigiasi devynetu. Pavyzdžiui, 125 g 82 proc. sviesto kainuoja 2,19 Eur, sūdytas sviestas „Guerande" - 4,39 Eur, o 125 g sviesto iš Normandijos - 1,99 eur. Tad visais trimis atvejais „arbatpinigiai" garantuoti.

Lietuviai retai apsieina be sviesto. Taip pat - be aliejaus. O pigiausias aliejus dabar kainuoja 1,09 Eur, kukurūzų - 3,19 Eur, o ypač tyras alyvuogių aliejus - 12,49 Eur. Vėl prekė baigiasi skaičiumi, garantuojančiu „arbatpinigius".

Sunkiau būtų rasti kasdienio vartojimo maisto, kurio kaina baigtųsi nuliu ar skaičiumi 5. Duonos skyriuje „arbatpinigių" neprašo sumuštinių duona (0,95), o pusryčių duona (0,99 Eur), duona su raugu (1,39 Eur) jau prisitaikė prie apvalinimo politikos. Lygiai taip pat, kaip ir kiaušiniai. Jų kainos dažnai baigiasi skaičiumi 9 arba 4.

Šviežios mėsos skyriuose - irgi toks pats vaizdas. Mėsininkai taip pat laukia „arbatpinigių". Kilogramas jautienos kumpio - 5,49 Eur. 320 g pjausnio be kaulo - 2,19 Eur, jautiena, skirta guliašui - 3,19 Eur, o kilogramas jautienos mentės - 16,99 Eur.

Prekybininkai aiškina, jog apvalinama tik visa pirkėjo pasirinktų prekių suma. Tačiau ir tuo atveju dažnai tenka palikti „arbatpinigių". Pavyzdžiui, grynaisiais atsiskaitinėjantis gyventojas užsuka į parduotuvę nusipirkti savaitei pusryčiams. Duonos su raugu (1,39 Eur), sviesto (2,19 Eur), kad užsiteptų ant duonos ir dar dešimt kiaušinių (2,05 Eur) omletui. Galutinė prekių suma - 5,53 Eur.

Ją suapvalinus, pirkėjas paliks 2 ct „arbatpinigių". Vienas pirkėjas. O per dieną prekybos centruose apsilanko dešimtys tūkstančių žmonių. Ne paslaptis, jog ir mokiniai, grįždami iš mokyklų, užbėga į prekybos centrus nusipirkti porcijos ledų. Tačiau beveik visos ledų porcijų kainos irgi baigiasi devynetu. Tad „arbatpinigius" moka ir toli gražu ne patys turtingiausi smaližiai.

Nenuolanki pirkėja

Tačiau ne visi pirkėjai nuolankūs. Į „Vakaro žinių" redakciją kreipėsi pasipiktinusi pirkėja. Anot moters, ar nepakankamai prekybininkai „prisiubagavo", imdami už vienkartinį maišelį po centą.

Esą teko girdėti, kad net policiją kviečia, jei pirkėjas bando už maišelį neužsimokėti. Tačiau tuo pat metu, anot laiško autorės, kai „Maximos" saugojimo spintelė praryja vieną eurą, niekas policijos nekviečia.

Moteris taip pat piktinosi, jog pardavėjai už tarą ima 10 ct depozitą, o vėliau tos taros nenori supirkti. Laiško autorė netgi ketino ieškoti teisybės Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, tačiau vėliau persigalvojo:

„Nemanau, kad verta kreiptis, nors senų žmonių, atsiskaitančių grynaisiais, diskriminacija akivaizdi. Telefoniniai sukčiai pinigus išvilioja, bet ir prekybos centrai išvilioja centus. Lietuvos bankas teigia, jog suskaičiuota, kad kasmet žmonės pameta 50 tonų 1 ir 2 ct monetų.

Ir už tai turi sumokėti būtent Lietuvos pensininkai, ar ne? Šitas jų idiotizmas - ar ne švabų vakcinų šalutinis poveikis? Norite prapirkti smulkias monetas - važiuokite į Šveicariją arba sumeskite jas į Trevi fontaną Romoje. Beje, visose civilizuotose šalyse žmonės raginami ruoštis „nenumatytiems atvejams" ir būtinai turėti grynųjų pinigų namuose."

„Maxima" atstovai skaitytojos skundus pakomentavo tik taip, jog tai ne prekybininkų sugalvoti pokyčiai, o valstybės priimta tvarka, kurios jie privalo laikytis.

Patarimas

Kitą kartą, kai eisite apsipirkti, susidėliokite pirkinius, kurių kainos baigiasi „9", po 3 ar 4. Tokiu būdu galutinė suma apvalinsis Jūsų naudai. O kasininkas tegul „muša" kad ir dešimt atskirų kvitų. Jam tai jokio skirtumo - o Jūs išlošite. Nedėkokite.