Kaip V.Benkunskas apmovė vilniečius

Tik nutylėjo, jog tas bilietas, dabar kainuojantis 0,65 Eur, nuo liepos pirmosios pabrangs iki 1 euro. Tad pabrangs 35-iais centais ir bus tik 25-iais centais pigesnis už valandinį bilietą, kuris kainuos 1,25 Eur. Tiek kalbų apie vilniečių gerovę, tiek pompastikos! O galutinė lengvata - 25 centai! Už tiek net ketvirčio spurgos nenusipirksi.

Apie Vilniaus miestui grąžinamą 30 min. bilietą V.Benkunskas bylojo taip, tarsi „kniazius" ar „bajus" būtų grąžinęs miesto žmoneliams prekybos privilegijas, kassavaitinį turgų, Magdeburgo teises ir dar 30 tonų arbūzų. Tetrūko tik tiek, kad vilniečiai nuolankiai pasilankstytų ir apsalę parėkautų „Vivat!".

Ta proga meras pademonstravo jautrumą: „Gera pamoka, kad įprotis, kurį žmonės suformuoja naudodamiesi viešąja paslauga, turi būt keičiamas palaipsniui, jautriai." Meras taip pat pabrėžė, jog Vilniaus miesto transporto bilietų kainos nekito jau 13 metų. Bet politikų įprotis drastiškai ką nors pabranginti, o paskui, išsigandus protestų, šiek tiek nusileisti, taip pat formuojasi ne pirmus metus. Išsigandus kainą sumažinti, viešai apie tai pasigirti, bet vis vien nesugrąžinti iki ankstesnės.

Taip formuojamas politikų įprotis kvailinti žmones. Ganėtinai įžūliai. Žinant, jog vilniečiai vis vien niekur nedings. Nes jų įprotis važinėti miesto autobusais bei troleibusais formuojasi nuo to laiko, kai Vilniuje išvažiavo į gatvę pirmasis miesto keleivinis autobusas. Tai įvyko 1946 m. kovo 13-ąją. Štai čia tai įprotis! 79-erių metų!

Tad dauguma vilniečių, ypač vyresnio amžiaus ir moksleiviai, vis vien miesto viešuoju transportu važinės. Tad kainos ir ateityje bus didinamos. Jautriai. Nes politikai jautrūs. Tik tas jautrumas kažkodėl išdygsta po gyventojų energingų protestų.

O iš tiesų Vilniaus miesto visuomeninis transportas gerokai pabrangs. Pavyzdžiui, mėnesinis bilietas darbo dienoms, kainavęs 26 eurus, kainuos 35 eurus.

V.Benkunskas - brokuotas žemaitis?

Klaipėdoje gimęs V.Benkunskas užaugo Šilutėje ir čia baigė Vydūno gimnaziją. Tad galima teigti, jog Vilniaus mero biografija susieta būtent su Šilute. Susieta tai susieta, bet ar taip pat elgiasi su vilniečiais kaip Šilutės valdžia elgiasi su vietos žemaičiais? Toli gražu. Žemaitis Vilniaus meras V.Benkunskas vilniečius traktuoja visai kitaip nei jo kolega - žemaitis Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis. Gal todėl kitaip traktuoja, nes šilutiškiai - irgi žemaičiai? O V.Benkunskas taiko vilniečiams keleiviams, kurių dauguma - aukštaičiai, genocidą?

Aišku, tai tik ironija. O faktas yra toks - UAB „Šilutės autobusų parkas" skelbia, jog visi jo keleiviai miesto ir priemiestinio susisiekimo autobusų maršrutais važinėja NEMOKAMAI, tai yra, su 100 proc. nuolaida. Mokėti tenka tik važiuojant maršrutu „Šilutė-Klaipėda-Šilutė".

Šilutės rajone gyvena apie 39 tūkst. gyventojų. Tad teoriškai jie visi ir jų svečiai gali autobusu važinėti po Šilutę ir visą jos rajoną nemokamai. O kokiu autobuso ar troleibuso maršrutu nemokamai gali Vilniuje pasivažinėti vilnietis? Tokio maršruto nėra.

Šilutės rajono plotas - 1706 kv. km. Vilniaus miesto plotas - 401 kv. km, tad daugiau nei keturis kartus mažesnis nei Šilutės rajono. Vadinasi, ir šilutiškiai turi būti vežiojami ilgesniais atstumais. Tačiau Šilutės rajono savivaldybė, turėdama daug menkesnį biudžetą nei Lietuvos sostinė, savo gyventojus dykai vėžinti įstengia. O Vilnius, turėdamas didžiulį biudžetą, nuolat virkauja, kad jam žmones vežioti per brangu. Nemokamai gali važinėti tik „zuikiai". Kol nepagauna.

R.Šimašius - taip pat brokuotas žemaitis?

Imu kitą pavyzdį. Irgi žemaitišką, kad žemaitis Vilniaus meras liktų su ilga nosimi. O taip pat ir jo pirmtakas, dvi kadencijas sostinę valdęs tauragiškis Remigijus Šimašius. Tauragės rajono savivaldybė taiko vieną neribotos kelionės bilietą visame Tauragės regione. Tai reiškia, kad turėdamas elektroninį bilietą ar autobuse įsigijęs popierinį bilietą už 1 eurą, gali nuvažiuoti iš Tauragės į Jurbarką. Arba iš Tauragės į Pagėgius. Arba iš Tauragės į Šilalę. Už eurą. Vilniečiai už 1 eurą galės važiuoti tik pusvalandį. O tauragiškiai už 1 Eur ir Jurbarką, esantį už 40,2 km, pasieks. Arba Pagėgius bei Šilalę, atitinkamai esančius 32,1 km ir 31,9 km nuo Tauragės.

Ai, bent pasivažinės žemaičiai ir mažiau galvos, kaip gera būtų gyventi sostinėje. O ko galvoti, jei Šilutės rajone važinėja nemokamai, o Tauragės regione metinis nuolatinis bilietas kainuoja tik 12 Eur. Nors daug turtingenis Vilnius iš viso neturi tokio ilgio maršrutų, o metinis bilietas, anksčiau kainavęs 310 Eur, pabrangs iki 405 eurų.

Ir tokias lengvatas taiko Tauragės rajono savivaldybė, kurios metinis biudžetas - 105,4 mln. Eur. O Vilnius, kurio biudžetas - 1561,6 mln. Eur., tokių lengvatų taikyti finansiškai neįstengia? O gal paprasčiausiai nenori? 2020-aisias, kai turėjo daug menkesnį biudžetą, įstengė, o dabar - jau ne?

Kas toliau? Autobusu nuvežti keleivius iš Tauragės į Jurbarką? Ar autobusu nuvežti keleivius nuo Vilniaus geležinkelio stoties į Naujamiestį (1,6 km), į miesto centrą (2,8 km). Vilniaus kataloge nurodyta, jog ilgiausi autobusų ir troleibusų maršrutai yra nuo Geležinkelio stoties iki Naujosios Vilnios ir Baltupių (po 10 km), o į Fabijoniškes ar Pašilaičius tektų gatvėmis važiuoti po 8 km. Iki Viršuliškių ir Šeškinės - tik 7 km, iki Žirmūnų ir Ž.Panerių - po 6 km, o iki Šnipiškių - tik 4 km.

Tai tokie atstumai, kurie bent kiek sportiškesniam žmogui tiesiog juokingi. Tačiau už tokius pavėžinimus nuo vilniečių ir sostinės svečių bus lupami didžiuliai pinigai. Matyt, Nacionalinio stadiono, statomo nuo 1987 m. statyboms. Statys, pluš, investuos, griaus, tobulins tol, kol stadiono teritorijoje užaugs miškas, ims lakstyti tikri, ne transporto zuikiai. Galės čia žaisti kiškių futbolą. Kol žiūrovai vilniečiai čia grybaus.

Pasiūlymas

Vilniaus savivaldybė galėtų dar labiau susiaurinti centro gatves, kad lengvųjų automobilių savininkai išsigąstų jomis važinėti. Kad nesukeltų avarijų ar nesuvažinėtų vilniečių augintinių. Todėl masiškai persėstų į elektrinius ir neelektrinius autobusus. Būtų į juos tiesiog varu suvaryti. Su visu greičiu ištrintais vairavimo po Vilniaus miestą įpročiais. Ir su visu greičiu įdiegtu pasyvaus sėdėjimo miesto transporte įpročiu. Juk jei autobusas įstrigs per siauroje gatvėje, bordiūrus išvers, atsakys ne keleiviai, bet tik autobuso vairuotojas.