Kalinių kaimynystės nepavyksta atsikratyti net per teismus

Teisme bendruomenė prašė pripažinti Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimą Domeikavoje įkurti Pusiaukelės namus neteisėtu. Be to, bendruomenė teismui nurodė, kad sąvoka „pusiaukelės namai" pagal komentuojamas funkcijas yra atviro tipo nuteistųjų bausmių atlikimo įstaiga, kuri nėra apibrėžta jokiose teisės normose. Be to, nurodoma, kad apie planuojamus pusiaukelės namus nebuvo laiku informuota nei Kauno rajono savivaldybė, nei vietos gyventojai.

Pažeidimą pašalino tik prasidėjus teismui

Teismui bendruomenė nurodė, kad šalia Pusiaukelės namų veikia švietimo įstaigos ir ne tik:„Pastatas stovi tankiai gyvenamame ir nuolat besiplečiančiame nuosavų gyvenamųjų namų rajone, šalia viešojo transporto susisiekimo stotelės, iš kurios kas rytą didelė dalis vaikų važiuoja į mokyklas, eina į būrelius, o vakarais iš jų grįžta. Nėra baigtinai išplėtota infrastruktūra: dalis gatvių šalia įsteigtos įstaigos neturi apšvietimo, nėra šaligatvių, teritorija neturi glaudaus ryšio su policijos priežiūra.

Vietos bendruomenė yra pakankamai nedidelė. Todėl atviro tipo nuteistųjų bausmių atlikimo vietos filialo - Kauno pusiaukelės namų - įsteigimas Šakių kaime, Domeikavos seniūnijoje, Kauno rajone neišvengiamai turės įtakos šios teritorijos socialinei plėtrai."

Teismui buvo nurodyta, kad Pusiaukelės namų pastato paskirtis yra „Svečių namai", o pagrindinė jo naudojimo paskirtis - viešbučių; žemės sklypo naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos. Todėl teigiama, jog Lietuvos kalėjimų tarnyba naudoja pastatą nepakeitusi nei jo, nei žemės sklypo statusų. Ir šį pažeidimą tarnyba ištaisė tik po to, kai gyventojai kreipėsi į teismą.

Teisme bendruomenė taip pat siekė apginti savo subjektinę materialiąją teisę į saugią aplinką, kuri nebūtų dirbtinai susieta su nuteistų už nusikaltimus asmenų bausmių vykdymo aplinka, o būtų tinkamai nuo jos izoliuota.

„Pusiaukelės namų įsteigimas pareiškėjams artimoje gyvenamojoje aplinkoje sukuria savarankišką kriminogeninį rizikos veiksnį. Tai lemia nesaugumo jausmą pareiškėjams ir jų šeimos nariams dėl naujų neigiamų faktorių. Pavyzdžiui, dažnas bausmę atliekančių asmenų polinkis į pakartotinį nusikaltimų darymą bei dėl to galimo nusikalstamumo išaugimas, nusikaltimus padariusių asmenų neigiami įpročiai bei galimas alkoholio bei psichotropinių medžiagų vartojimas. Taip pat baiminamasi jų prieinamumo išplitimo. Tad kyla objektyvi baimė, jog iki šiol egzistavusi kriminogeniškai saugi aplinka gali patirti neigiamus pokyčius ir pan.", - teismui nurodė bendruomenė.

Tik vykdo Vyriausybės planą

Kalėjimų tarnyba teismui nurodė, jog tik vykdo Vyriausybės programą, kurioje numatyta pusiaukelės namų tinklo plėtra. O vertinant nekilnojamojo turto pardavimo rinkoje esančių ir tinkamų pusiaukelės namų veiklai pastatų Kauno regione pasiūlą, rastas vienintelis šiam tikslui tinkamas objektas.

Tarnyba taip pat bandė tikinti, esą su bendruomenė tarėsi dėl naujos įstaigos jų kaimynystėje: „Užbaigus pastato įsigijimo ir perėmimo procedūras (t.y. 2023 m. spalio 31 d.) Teisingumo ministerijos, Kalėjimų tarnybos ir Lietuvos probacijos tarnybos vadovybė 2023 m. lapkričio 8 d. susitiko su Kauno rajono savivaldybės vadovais ir Domeikavos seniūnijos gyventojais, jiems išsamiai pristatė pastato įveiklinimo planus, pusiaukelės namų ir Lietuvos probacijos tarnybos veiklos specifiką, atsakė į pateiktus klausimus. Konsultavimasis su visuomene, nors teisės aktai esamoje situacijoje to daryti ir neįpareigoja, buvo tęsiamas ir 2023 m. lapkričio 20 d. vykusiame teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos (Ewelinos Dobrowolskos) susitikime su Domeikavos seniūnijos gyventojais." Tačiau nepaminėta, kad susitikimą su ministre inicijavo patys gyventojai, kurie paskutinę akimirką sužinojo apie pusiaukelės namus. Situaciją paviešinus žiniasklaidai, ministrė teikėsi susitikti su gyventojais, tačiau konkrečių atsakymų tuomet neturėjo.

Daug vėliau buvo paviešinta, jog šiuose pusiaukelės namuose negyvens sunkius nusikaltimus ir seksualinius nusikaltimus ar nusikaltimus prieš nepilnamečius padarę asmenys. Taip pat žadėta, kad pirmus šešis mėnesius čia gyvens ne daugiau kaip dešimt nuteistųjų ir pusmetį jie turės būti stebimi apykojėmis.

Savivaldybė žinojo jau seniai

Išnagrinėjęs bylą, teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas 2021 m. kovo mėn. kreipėsi į Kauno miesto ir rajono savivaldybių administracijas, pranešdamas apie numatomą pusiaukelės namų plėtrą. Taigi savivaldybių administracijos disponavo informacija, su kuria galėjo supažindinti Kauno miesto ir rajono gyventojus.

Be to, skundžiant kokį nors teisės akto paskelbimą, skundas teismui turi būti perduotas per mėnesį laiko nuo akto paskelbimo. Tad jau vien dėl šios priežasties reikalavimas įpareigoti atsakovą nutraukti Kauno pusiaukelės namų veiklą negali būti tenkinamas.

Jei reikės, pasieks Strasbūrą

Bendruomenė neslepia nusivylimo teismo sprendimu ir ketina jį skųsti. „Išnaudosime visas galimas teisines priemones, jei reikės svarstyme galimybę net kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre", - teigė Domeikavos bendruomenės atstovė Rima Stabrauskienė.

Žmonės pasakoja, kad kaimynystėje apsigyvenus kaliniams, jų gyvenimo sąlygos pablogėjo, padidėjo nerimas dėl savo, savo vaikų, turto saugumo. Gyventojai skundžiasi, kad rajone padaugėjo vagysčių, tačiau tikina, kad iš Kalėjimų tarnybos girdi atsakymus, jog tai nesusiję su Pusiaukelės namų atsiradimu. O kai kurie vietiniai su mažais vaikais nusprendė išsikraustyti iš Domeikavos.

Dar vasarą Kauno policija pateikė duomenis, kad Domeikavos ir Šakių kaimuose pernai fiksuotos 9 vagystės, šiemet per pusmetį - 19 vagysčių, iš kurių 18 įvykdytos parduotuvėse. Tuo metu Pusiaukelės namuose gyveno 10 nuteistųjų. Šiuo metu gyvena apie 15 nuteistųjų, kitais metais jų skaičius turėtų pasiekti 25.