Karas nesumažina noro turėti namus

„Hanner" analitikų duomenimis, pernai Vilniuje nupirkta 24 proc. būstų daugiau nei 2023-iaisiais, o „Citus" analitikai skelbia, kad šiemet vien vasario mėnesį Vilniuje sudaryti 527 būstų sandoriai.

Ar tai reiškia, jog lietuviai visiškai nebijo, kad, kilus kariniams neramumams, į jų namus gali pataikyti koks nors šaudmuo? O jei pataikys, ar žmogus ir toliau turės mokėti bankui paskolą už sugriautą būstą?

Lietuvoje yra 189 tūkstančiai būstų, už kuriuos vis dar mokamos paskolos bankams. Kas atsitiktų, jeigu dėl karo veiksmų toks dar neišmokėtas būstas būtų sugriautas? Ar vis vien tektų už tuos griuvėsius mokėti paskolą?

Remiantis dabartiniais, karui nepritaikytais įstatymais, karas yra nelaikomas „nenugalima jėga" (force majeure). Tad jei banko skolininkas per būsto bombardavimą liktų gyvas, jis vis vien turėtų mokėti bankui palūkanas už būsto griuvėsius. Aišku, galima pasimokyti iš Ukrainos, kuri priėmė atitinkamus įstatymus, kai kuriais atvejais leidžiančius sustabdyti palūkanų už būstą mokėjimą.

Pavyzdžiui, jei butas ar namas atsidūrė priešo okupuotoje teritorijoje arba toje vietoje, kur vyksta kariniai veiksmai. Tačiau, vos ta okupuotoji vieta bus atkovota ar kariniai veiksmai toje vietoje baigsis, paskolos mokėjimas vėl atnaujinamas.

O kas būna, jei būstas Ukrainoje jau tapęs griuvėsiais? Tokiu atveju įvertinama, ar tuos griuvėsius dar galima paversti gyvenamuoju butu, atlikus kapitalinį remontą. Tada paskolos mokėjimas laikinai sustabdomas, kol būstas bus sutvarkytas. O kapitalinis remontas atliekamas gavus valstybės kompensaciją. Pabaigus remontą, palūkanų mokėjimas atnaujinamas. Žmogus moka palūkanas iš savo kišenės.

Valstybės kompensacija Ukrainoje gaunama ir tuo atveju, jei griuvėsių jau negalima atstatyti. Tačiau ir šiuo atveju, kaip ir anksčiau išvardintais atvejais, išlieka prievolė mokėti bankui palūkanas. Tik jos mokamos iš valstybės kompensacijos lėšų. Viena aišku, kad visais trimis atvejais bankas savo pinigų nepraranda. Jam bus mokama ir už griuvėsius.

Jeigu Lietuvoje prasidėtų kariniai veiksmai, palūkanų už būstus mokėtojams negalėtų padėti ir būsto draudimas. Nes karas, perversmai, maištai, įvairūs konfliktai nėra draudiminiai įvykiai. Draudikai draudžia būstus tik nuo gaisrų, potvynių, užliejimų, vagysčių ir sudaužytų stiklų.

Tiesa, kai kurie bankai taiko būsto kreditų draudimą. Pavyzdžiui, „Saugus kreditas". Tada palūkanų mokėtojui susirgus, už jį palūkanas laikinai mokėtų draudikai. O palūkanų mokėtojui mirus, draudikai užmokėtų jo kredito likutį.

Valstybė vis vien funkcionuotų

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius, paklaustas, ar karo atveju mūsų valstybė įstengtų ramiai funkcionuoti, atsakė abejojantis, ar žodis „ramiai" čia tinka.

„Abejoju, ar būtų labai ramu, bet manau, kad valstybė turėtų užtikrinti savo veiklą, - svarstė A.Pocius. - Žiūrėkite, kas vyksta Ukrainoje. Vieni kariauja, kiti - dirba. Žemės ūkyje darbai nesustoja, elektros energiją gaminti taip pat reikia, visi turi užsiimti savo darbais, nes yra būtinybė užtikrinti ir tos pačios kariuomenės veiklą, kol ji dalyvauja kariniuose veiksmuose. Aš manau, kad pagal galimybes turėtų funkcionuoti visos valstybės institucijos - sveikatos apsauga, parduotuvės ir taip toliau".

O kaip išvengti žmonių panikos? „Nepasakyčiau, kad lietuviai yra labai panikuojantys, - atsakė A.Pocius. - Prisiminkime 1991-ųjų sausio įvykius. Ar visi tada panikavo? Sakote, dabar kita publika? Nesutinku. Ne visi išmirė, dar yra nemažai žmonių, kurie tada dalyvavo visuose mitinguose ir taip toliau. Aš manau, kad būtų visokių žmonių, bet tikrai negaliu pasakyti, kad visi čia Lietuvoje panikuoja. Tikrai nepanikuoja. Tik dalis galbūt."

Bet juk ir penki žmonės gali sukelti paniką, paskleisti gandą, jog parduotuvėse tuoj maisto neliks, kad bankomatai neveikia ir taip toliau? „Tai čia provokatoriai būtų, - patikslino A.Pocius. - Ir tuos provokatorius policija ir specialiosios tarnybos turėtų izoliuoti. Paprasčiausiai, kai krizinė situacija ar karo padėtis, tokie žmonės turėtų būtu sudrausminti ir jiems būtų neleista kelti panikos. Teisėsauga turi dirbti savo darbą ir turės dirbti. Resursų provokatorius sudrausminti, žinau, kad yra".

Kai nori, tai ir Seimas suspėja

Tarkime, užgriūtų krizė ir tektų staiga keisti kokius nors įstatymus. Pavyzdžiui, dėl karinių veiksmų sugriaunamas būstas, už kurį mokama paskola. Ar spėtume, kaip Ukrainoje, laikinai sustabdyti paskolos mokėjimą ar įteisinti atitinkamas valstybės kompensacijas? Ar spėtume labai greitai persiorientuoti?

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė, teisininkė Agnė Širinskienė atsakė, jog spėtume: „Per kovidą tai mes labai greitai persiorientavome. Matyt, ir kitu atveju spėtume. Per kiek laiko įstatymas įsigaliotų? Įstatymas įsigalioja kitą dieną jį paskelbus, bet per vieną dieną, matyt, niekas nepradės kažką iškart keisti, o tik taip, kaip konstitucinėje santvarkoje nustatyta. Bet tai, kad įstatymas nepradėtų iškart funkcionuoti, kažkiek būtų delsimo, tai yra normalu, nes įstatymą reikia paskelbti. Tai vienas dalykas. O antras dalykas jūsų pateiktame pavyzdyje dėl valstybės kompensacijos, tai ar vieną dieną vėliau gaus žmogus tą kompensaciją, ar vieną dieną anksčiau, nieko baisaus neatsitiks. Man atrodo, kad per pirmąsias dienas visi ne apie kompensacijas galvos, tai jau patikėkite".

Ar neatsitiks taip, kad Seimui teks skubiai priimti naują įstatymą, o posėdžių salėje bus tik du trečdaliai Seimo narių? Vienas trečdalis bus kažkur dingęs? „Man tai, žinokite, jūsų tokie klausimai atrodo labai keisti, - nusijuokė A.Širinskienė. - Jums sėkmės galvoti, bet šiandien, jeigu jūs pasižiūrėtumėte į Seimo posėdžių salę, tai kartais duok Dieve, kad bent pusė Seimo būtų salėje. Jūs atsisėskite tiesiog Seime ir pasižiūrėkite, kiek vakare ketvirtadieniais būna Seimo narių. Ir taip ne pirmą kadenciją. Todėl jūsų pavyzdys su Seimo dviem trečdaliais posėdžių salėje, tai dar per geras. Užtektų eilinį ketvirtadienį atsisėsti ir pažiūrėti, kiek Seimo narių lieka".

O per kiek laiko, esant ekstra atvejui, galima paruošti ir pasiūlyti įstatymo pataisą? „Aš kai kurias įstatymų pataisas tiesiog posėdžių salėje paruošiau per porą minučių ir pasiūliau, - atsakė A.Širinskienė. - Kai reikia, tie dalykai greitai padaromi. Kovidas parodė, kokia yra valstybės galimybė greitai reaguoti. Reikalingi pokyčiai įvyko labai greitai. Yra procedūros, kurios skubos tvarka tai leidžia labai greitai atlikti".

Komentuoja psichologas, rašytojas Vytautas Čepas:

Kai žmogų pagąsdini, jis išsigąsta ar nejaukiai pasijunta, bet kai jį gąsdini nuo ryto iki vakaro, septynias dienas per savaitę, tai suprantama, kad jis pradeda galvoti - kas čia vyksta? Nes jau nebėra jėgų išsigąsti. Žiūrėkite, kaip pas mus gąsdina - Pasaulio sveikatos organizacija gąsdina ateinančia pandemija ir dar nebūtais dalykais. Gamtosaugininkai - potvyniais, kurie čia gali nušluoti viską, kad dambas reikia statyti. Gąsdinama, kad Amerika kariuomenę išves, Suvalkų koridorius nesaugus. Tai kiek žmogus gali atlaikyti? Jis paprasčiausiai nebekreipia dėmesio ir tas gąsdinimo efektas praranda savo prasmę, jis visiškai niekinis pasidaro, nes žmonės įpranta taip gyventi. Taip mes buvome įpratę „prie ruso" ir atrodė, kad normaliai gyvename. Moterys ir per karą vaikus gimdydavo. Psichologai seniai žino, kad gąsdinimus reikia dozuoti. Negali žmogaus taip išgąsdinti, kad, atsiprašau, į kelnes privarytų. Reikia po truputį. O pas mus persistengta. Pradėjo nuo šešių procentų gynybai, paskui - nekilnojamo turto visuotiniu apmokestinimu pagąsdino, tad žmogui jau pakanka ir to. Galvoja: kiek galima mane gąsdinti? Eikite jūs visi švilpti. Nusispjauna ir gyvena savo gyvenimą!