Karinių statybų plėtra Lietuvoje įsibėgėja: ekspertai įspėja dėl darbo jėgos trūkumo ir kainų augimo

Šiuo metu Rūdninkų karinio miestelio pirmojo etapo statybomis užsiimančios bendrovės „EIKA Construction“ generalinis direktorius Almantas Čebanauskas pritaria, kad karinės infrastruktūros plėtra neabejotinai paveiks visą statybų sektorių, o pasekmes gali pajausti ir Lietuvos gyventojai. 

„Darbo jėgos trūkumas, kuris, tikėtina, dar labiau išryškės nuo artėjančio pavasario, skatins tolesnį atlyginimų augimą, kuris iki šiol siekė daugiau nei 10 proc. ir nėra pagrindo manyti, kad tempas lėtės.  Šie veiksniai lems bendrą darbų kainų kilimą tiek fiziniams, tiek juridiniams užsakovams“, – teigė pašnekovas. 

LSA prezidentas D. Gedvilas taip pat atkreipia dėmesį, jog karinės infrastruktūros projektuose itin atidžiai prižiūrimas užsienio darbininkų įdarbinimas. Todėl, pasak jo, daugiau įmonių į karinių statybų objektus perkels specialistus iš Lietuvos, o ši tendencija, pasak jo, gali kelti tam tikrų iššūkių rangovams statant civilinės infrastruktūros objektus. 

„Nukreipus Lietuvos specialistus dirbti į karinės infrastruktūros projektus, civilinės infrastruktūros statybvietėse matysime daugiau užsieniečių. O čia laukia iššūkis, dėl statybos darbų kokybės suvaldymo“, – įsitikinęs LSA prezidentas. 

Nepaisant to, pašnekovas patikino, kad Lietuvos statybininkų laukia įdomus laikotarpis, kuris atneša ne tik rūpesčius, bet ir galimybes kompanijoms augti ir tobulėti. Todėl, D. Gedvilos teigimu, šioje situacijoje prireiks bendradarbiavimo ir politinio ryžto, ypač siekiant užkardyti nelegalaus darbo problemas. 

Statybų sektorius ruošiasi iš anksto 

LSA prezidentas pažymėjo, kad pasiruošimas stambiems karinės infrastruktūros projektams Lietuvos statybų sektoriuje jau jaučiamas.  

„Statybų sektoriaus lyderiai, didžiosios bendrovės, šiuo metu turi susiformavusios užsakymų paketą ir 2026 metams. Dalis iš jų dar laukia KAM viešųjų pirkimų konkursų rezultatų paskelbimo dėl karinės infrastruktūros statinių statybos. Akivaizdu, kad didieji statybos rangovai metams ar dviem bus įsitraukę į šių projektų įgyvendinimą ir subrangos pagrindais įveiklins nemažai ir kitų statybos bendrovių“, – sakė D. Gedvilas 

„Metalo ir gelžbetonio konstrukcijų gamintojai jau šiuo metu plečia savo pajėgumus, kad galėtų tenkinti išaugusius rinkos poreikius. Kalbant apie išteklius reikia paminėti, kad statybinių medžiagų ir statybos elementų tiekimas neturėtų strigti, tik lieka didelė tikimybė, kad statybinių konstrukcijų kaina išaugs“, – pridūrė jis. 

Jam pritarė ir A. Čebanauskas akcentuodamas, kad statybų sektorius yra pasiruošęs. Tačiau, anot jo, labai svarbu užtikrinti sklandų darbą tarp institucijų. 

„Itin svarbu, kad viešieji pirkimai ir projektų konkursai vyktų kuo operatyviau. Tai leistų daugiau laiko skirti projektavimui, planavimui ir pasirengimui statybos darbams. Deja, neretai pasitaiko situacijų, kai pasirengimo konkursui procesas užsitęsia ilgiau nei vėliau skiriama laiko pačiai statybai. Tokiais atvejais tampa sudėtinga efektyviai suplanuoti tiek žmogiškuosius, tiek techninius resursus“, – atkreipė dėmesį A. Čebanauskas. 

Jo teigimu, jeigu viešųjų pirkimų procesai vyks sklandžiai, statybų sektorius bus pajėgus kokybiškai ir laiku įrengti naujus karinius dalinius.   

Kol kas projektai vyksta sklandžiai 

KAM pabrėžia, kad visi šalyje vystomi karinės infrastruktūros projektai ne tik sustiprins Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų galimybes, tačiau ir prisidės prie šalies, regionų ekonomikos augimo.  

„Indikacijų ir rizikų, kad nebus spėta įgyvendinti projektų nėra. Lietuvos statybos sektorius aktyviai dalyvauja karinės infrastruktūros projektuose ir turi tinkamus pajėgumus – šiuo metu didžiąją dalį projektų įgyvendina lietuvių įmonės. Pavyzdžiui, didžiausio karinės infrastruktūros projekto Lietuvos istorijoje – Rūdninkų karinio miestelio II etapo – konkurse jau gauti pirminiai pasiūlymai iš Lietuvos įmonių ir vyksta derybos“, – sėkmingu bendradarbiavimu džiaugėsi KAM.  

Ministerijos duomenimis, karinės infrastruktūros plėtra – strateginis nacionalinio saugumo prioritetas, o naujų objektų statybos yra susijusios su NATO įsipareigojimais bei dvišaliais susitarimais.  

„Per artimiausius ketverius metus planuojama išvystyti apie 4 milijardų eurų vertės Lietuvos kariuomenės, Vokietijos brigados ir kitų NATO sąjungininkų infrastruktūrą. Investicijos apima karinio rengimo objektus, karių apgyvendinimo infrastruktūrą, priimančiosios šalies paramos objektus, logistikos centrus ir specializuotus mokymo kompleksus“, – teigė KAM. 

„Lietuva sėkmingai vykdo dvišalius įsipareigojimus: Rūdninkuose sklandžiai statomas karinis miestelis, kuriame tarnaus Vokietijos brigados kariai. Taip pat vykdomi įsipareigojimai susiję su JAV rotacinių pajėgų buvimu šalyje“, – pridūrė ministerija. 

ELTA primena, kad Lietuva sparčiai plečia karinę infrastruktūrą – šiuo metu šalyje vykdoma daugiau nei 200 projektų, kurių bendra vertė siekia apie keturis milijardus eurų.  

KAM teigimu, didžiausi projektai apima Rūdninkų ir Kairių karinius miestelius, skirtus Lietuvos ir sąjungininkų kariams dislokuoti bei apgyvendinti. Taip pat vykdoma Ruklos „Neries terasų“ plėtra, Šiaulių aviacijos bazės modernizacija ir naujų poligonų bei šaudyklų tinklo kūrimas.  

Iki 2030 metų planuojama užbaigti visus pagrindinius infrastruktūros objektus, kurie taps kertiniu Lietuvos ir NATO gynybos pajėgumų ramsčiu regione.