1 nuotr.„Be iliuzijų tikriausiai neišgyventume. Kasdien mes meluojame pirmiausia sau. Tai mums gelbsti nuo nemalonių situacijų, nes jeigu mes priimtume visą gyvenimą be iliuzijų, tikrai būtų labai sunku išgyventi", - taip sako gydytojas psichiatras Martynas MARCINKEVIČIUS.
Su gydytoju apie melą kalbėjome prieš balandžio 1-ąją. Bandome išsiaiškinti, kas yra melas, koks jis būna ir kodėl kai kurie žmonės meluoja ne tik per Melagių dieną.
„Yra nesąmoningas melas, kai mes ne specialiai meluojame, ne siekdami kažkokių tikslų. Jeigu meluoji sau, tai ir kitiems tą patį transliuoji.
Kita melo rūšis yra tarpinė, tai vadinamasis šventas melas, kai sąmoningai žinome, kad meluojame, tačiau tą darome ne siekdami naudos, o siekdami ką nors apsaugoti. Pavyzdžiui, ligos atveju sakome, tikrai pasveiksi, viskas bus gerai, stengiamės guosti, nors patys nelabai tikime, kad viskas bus gerai.
Viena iš nekalto melo rūšių - komplimentai, kai žmogui sakai komplimentus, nors matai, kad jis šiandien nei labai gerai atrodo, nei ką.
Trečia melo rūšis, ką mes jau ir vadiname melu, kai žmogus sąmoningai meluoja, siekdamas sau naudos. Tai tikrasis melas", - aiškina psichiatras.
- Melas labiau įgimtas ar įgytas dalykas?
- Melavimas sau arba iliuzijų kūrimas yra įgimtas. Vis dėlto, kai kalbame apie tikrąjį melą, kai meluojama siekiant naudos, toks melas yra įgytas. Net tokia patarlė yra, kad „vaiko lūpomis tiesa šneka". Vaikai pasako, „oi, seneli, koks tu senas", „oi, koks dėdės didelis pilvas". To suaugę niekada nesakytų.
- Meluoja daugiau vyrai ar moterys?
- Tikrai nemačiau apie tai jokių tyrimų. Tai labiau priklauso nuo asmenybės, nei nuo lyties. Melas labai dažnai priklauso nuo žmogaus situacijos.
- O nuo profesijos nepriklauso? Sakoma, kad politikai dažnai meluoja...
- Tada 90 proc. dirbančių reklamos versle, galima sakyti, melagiai. Nes reklama produktą pristato pagražintai. Arba turizmo agentūros, pateikiančios pačius gražiausius vaizdelius, o nuvažiuoji, ir pamatai, kad aplink šiukšlynas.
Nesakyčiau, kad visi politikai meluoja, pažadų negali pavadinti melu. Yra pas mus ir normalių politikų, kurie sąžiningai tą darbą dirba.
- Yra patologinių melagių, jų, matyt, neveiktų net melo detektoriai.
- Melo detektorių tikslumas gana didelis. Bet kas yra melas, o kas - tiesa, patys ne visada žinome. Paklauskite plokščiažemininkų, ar Žemė plokščia, tai jis pereis visus melo detektorius... Nes nuoširdžiai tiki, kad Žemė plokščia. Arba antivakseriai jums pasakys, kad nuo COVID skiepo vaikai autistai, arba kad vakcinoje yra beždžionių genų.
Labai dažnai žmogus įtiki ne savo melu, bet aplinkos. Yra atlikta net psichologinių eksperimentų. Jeigu visi sako, kad yra būtent taip, tai žmogus pagalvoja, kad jis pats klysta. Paimama 10 žmonių, su 9 susitariama, kad jie sakys kokią nors netiesą (pavyzdžiui, ką mato paveiksliuke), o 10-as žmogus būna kaip eksperimentinis. Jeigu 9 žmonės pasako, kad mato tik tai, tai 10-asis labai retai pasako teisingai. Dažniausiai jis pasiduoda įtakai.
- Balandžio 1-oji, žmonės meluoja dėl pokštų. Ar iš esmės gera tokia praktika?
- Tai išskirtinė, dar viena melo rūšis - tai pokštai. Ne tik Balandžio 1-ąją žmonės iškrečia kokių nors pokštų. Pokštų melai skirti pakelti nuotaiką tiek sau, tiek aplinkiniams, o viskas, kas pakelia nuotaiką, yra pozityvu psichiatrų vertinimu. Geros emocijos labai reikalingos.
Tačiau reikia suprasti, kas vienam žmogui atrodys pokštas, kitam gali toks nebūti. Man pačiam jaunystėje buvo iškrėtę pokštą, kai paslėpė mašinos raktelius. Išverčiau pusę namų ir pusę kiemo keliais prašliaužiojau. Man visai nebuvo juokinga...
