Kazlų Rūdoje - kivirčai dėl turgaviečių

Turgus, kurio dabartinis savininkas kreipėsi į žiniasklaidą, Kazlų Rūdoje veikia beveik 25-erius metus. Dabartinio turgaus valdytojos, mažosios bendrijos „Konsas", vadovas Dainius Marčauskas sako, kad savivaldybė ir pats meras Mantas Varaška elgiasi nesąžiningai.

Piktinasi mero pasisakymais

Vyras pasakoja, kad 2020 pavasarį jo įmonė nusipirko turgaus teritorijoje esantį pastatą, pastatytą 1987 metais. Pastatas - ant valstybinės žemės, dėl kurios yra sudaryta nuomos sutartis 99 metų laikotarpiui nuo 2001 metų. Šią sutartį įmonė perėmė pirkdama turgaus pastatą. „MB „Konsas" teritorijoje, iki pastato nupirkimo, jau virš 20 metų veikė Kazlų Rūdos turgus ir MB „Konsas" (aš pats asmeniškai administruoju mūsų turgų) šią veiklą perėmėme iš buvusio savininko, toliau ją vystome. Tačiau 2022 metų pavasarį Kazlų Rūdos savivaldybė, gavusi 350 000 Eur ES paramą socialinei veiklai (bet ne ūkinei verslo veiklai), pastatė savo turgų greta mūsų - apie 70 m atstumu, t.y. per vieną sklypą", - pasakoja turgaus valdytojas.

Jis tikina, kad nuo to laiko tenka nuolat kariauti su savivaldybe. Kai prieš dvejus metus dėl to kreipėsi į merą, gavo atsakymą, kuriame M.Varaška sako: „Mes neišvengiamai konkuruojame su Jūsų įmone geresne infrastruktūra, patogesne vieta ir didesniais resursais. Tą darysime ir toliau."

D.Marčauskas pasakoja, kad savivaldybė planuoja per jų sklypą nutiesti gatvę, o dabar esančios tvarkyti nesiruošia. Apie tai meras ne kartą yra pasisakęs ir socialiniame tinkle. „Turime ir kitus mero viešus pasisakymus, kaip pvz.: „Facebook" jis sako, kad padarius kelią per mūsų sklypą bus „patogiau", nesvarbu, jog jau yra gatvė, tačiau kaip meras yra išsireiškęs: „Darant aplinkui, gatvės ilgis ir darbų kaina - 350-400 tūkst. Eur, negana to, tai ilgesnis praėjimas pėstiesiems, kurių miško ūkio kvartale yra bent 400. Ar yra skirtumas tarp 300 metrų ir 300 tūkst. Eur, kai vienintelis pralaimėtojas - 1 darbo vietą turintis turgaus veikėjas, kurio oficialus metinis pelnas 1500 Eur?...", - merą cituoja turgaus valdytojas.

Jis pasidalino ir kitu mero įrašu, kuriame rašoma: „Tuo pačiu Turizmo centro valdomo turgaus parkingas bus leidžiamas tik to turgaus klientams. Kur ir kaip parkuosis privataus turgaus klientai/prekeiviai nėra savivaldybės problema. Jei dėl to kam nors kils nepasitenkinimas, beliks prisiminti mano viešus pernykščius pranešimus, jog toks metas ateis."

Kova persikėlė į teismą

Tačiau kivirčai viešais pasisakymais nesibaigė ir šiuo metu turgaus valdytojas su savivaldybe jau bylinėjasi teismuose. Mat neseniai Kazlų Rūdos savivaldybės taryba priėmė nutarimą nutraukti žemės nuomos sutartį, taigi šį sprendimą verslininkas apskundė. „Teismas priėmė mūsų ieškinį ir pritaikė mūsų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kad savivaldybė nepridarytų dar daugiau žalos", - sako verslininkas.

D.Marčauskas įsitikinęs, kad norėdama šalia esančio turgaus atidaryti naują, savivaldybė turėjo gauti Konkurencijos tarybos leidimą.

„Vakaro žinios" kreipėsi į Konkurencijos tarybą. Ši patvirtino, kad Kazlų Rūdos savivaldybė nesikreipė dėl leidimo. Tačiau taryba situaciją visgi nagrinėjo. „Konkurencijos taryba minimą situaciją nagrinėjo 2022 metais Konkurencijos įstatymo kontekste, gavusi MB „Konsas" skundą.

Išnagrinėjusi gautą skundą, Konkurencijos taryba tuomet nenustatė aplinkybių, kad dėl skundžiamų savivaldybės sprendimų būtų reikšmingai tiesiogiai apribotos ūkio subjektų galimybės veikti atitinkamoje rinkoje ją uždarant, stumiant iš jos ar ją pasidalinant. Be to, aplinkybės nerodė, jog dėl savivaldybės sprendimų gali būti daroma įtaka reikšmingai daliai Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų ar vartotojų. Konkrečios žalos vartotojams pareiškėja nenurodė.

Kadangi tyrimas neatitiktų tiek įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei principo, tiek racionalaus Konkurencijos tarybos išteklių naudojimo principo, nuspręsta tyrimo nepradėti", - nurodė tarybos atstovė Dalia Mikėnė.

Interviu su Kazlų Rūdos meru Mantu Varaška:

- Į redakciją kreipėsi senojo turgaus valdytojas, pažėręs daug kritikos savivaldybei ir Jums. Dėl ko nesutariate?

- Nelabai turiu ką komentuoti apie minėto verslo pareiškimus. Mes su niekuo nesipykstame, tik įgyvendiname savivaldybės bendrąjį planą.

- Verslininkas dalijasi susirašinėjimu su Jumis, kur Jūs sakote: „Mes neišvengiamai konkuruojame su Jūsų įmone geresne infrastruktūra, patogesne vieta ir didesniais resursais. Tą darysime ir toliau." Kas tai - savivaldybės pozicija ar grasinimas?

- Manau, kad tai tiesiog išimti žodžiai iš konteksto. Yra du subjektai, kurie turi turgūs, tad natūralu, kad jie konkuruoja.

- Kodėl savivaldybė nusprendė atidaryti turgų, šalia jau veikiančio?

- Į Jūs kreipęsis asmuo yra melagis. Savivaldybė šį projektą pradėjo anksčiau už jį. Savivaldybė pradėjo šį projektą todėl, kad buvęs teritorijos savininkas-valstybinio žemės sklypo nuomininkas 2018-2019 m. protokolu klaustas, pasisakė, kad nežino, ką jis darys toliau ir ar išlaikys ten turgavietę. Buvo mintis tą įmonę pirkti, bet akcininkų buvo daugiau nei vienas, todėl savivaldybė su finansuotoju nutarė investuoti į laisvą žemės sklypą, kad mieste būtų užtikrinta turgaus veikla. Jau projekto vykdymo metu minėtas asmuo iš privataus savininko nusipirko pastatus, persinuomavo žemės sklypą ir pradėjo vaidinti prieš visus, kad jis turi teisėtų lūkesčių, jo teisės yra pažeidžiamos.

Ten yra ne turgavietės problema, o tai, kad valstybinės žemės sklype dar prieš 9 m. patvirtinus miesto bendrąjį planą buvo numatyta, kad to sklypo dalyje bus gatvė su šaligatviu, kuri turi sujungti kvartalą su kita gatve ir pervaža. Toje gatvėje per šiuos metus atsidaro ir didžiausias prekybos centras, ir priešgaisrinė saugos tarnyba. Todėl dabar veiksmai vykdomi mums priklausančioje valstybinėje žemėje, dalinant sklypą ir planuojant joje ateityje nuteisti transporto komunikaciją. Nes šiuo metu ten yra akligatvis, kur minėtas asmuo vis dar yra užėmęs teritoriją su savo veikla. Mes neturime galimybės iki didžiausio mieste prekybos centro atvesti viešojo transporto, nes gatvė baigiasi akligatviu, kur autobusas net negali apsisukti.

- Savivaldybė siekia, kad ten turgaus veikla nebūtų vykdoma?

- Mums nesvarbu, kokia ten veikla vykdoma. Tiesiog tas valstybinės žemės sklypas bendrame plane yra kaip būsima gatvė. Tai matyti reikėjo ir buvusiam ar esamam savininkui.

O kalbant apie kitą turgų, reikėjo matyti, kad savivaldybė buvo pradėjusi viešosios infrastruktūros projektą ir jį vykdė. Buvo surengtos net apklausos. 80 proc. gyventojų pasisakė už tai, kad tame sklype esantis akligatvis būtų paverstas gatve.

- Kuriam turguje daugiau klientų dabar lankosi?

- Koks skirtumas. Yra sukurta vieša infrastruktūra naudotis nauju turgumi.

Galutinius sprendimus pasieksime jau greitai. Atskiriant sklypus vienas neišvengiamai turės tarnauti tik viešai infrastruktūrai - gatvei, šaligatviui, apšvietimui ir apsaugos zonai. O kitame sklype, kur yra verslininkui priklausantis pastatas, jis gali daryti, ką tik nori. Ir tai yra klausimas apie naudas miestui, o ne vienam žmogui, kuris viešai nurodo, kad turi tik pusę darbo vietos su tuo turgumi.

Verslininkas turėjo visa tai žinoti ir prisiimti investicijų riziką, nes bendrasis planas, rodantis, kas bus tame sklype, priimtas dar 2015 m. Tikėtina, kad todėl buvęs savininkas ir sutiko parduoti turtą. Be to, likus metams iki naujo verslininko turto įsigijimo, naujo turgaus projektas buvo parengtas ir išviešintas. Įsivaizduokime, kad Vyriausybė paskelbia, kad tam tikros automobilinės vaistinėlės bus nebetinkamos techninei apžiūrai. Bet likus dviem mėnesiams iki pokyčių, jūs vis tiek nusiperkate tokią vaistinėlę, o paskui bandote visoms institucijoms įrodinėti, kad pažeistos jūsų teisės. Tokia situacija pas mus dabar ir susiklostė.