1 nuotr.Panevėžio apygardos teismas, vis dar nagrinėjantis seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamo buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus bylą, penktą kartą pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo turimam turtui – piniginėms lėšoms, esančioms banke.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo pratęstas antradienį, Eltai pranešė teismo atstovė Jolita Gudelienė.
Seksualiniais nusikaltimais kaltinamam buvusiam parlamentarui draudžiama šias lėšas valdyti, jomis naudotis ar disponuoti dar 6 mėnesius. Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. Bartoševičiaus pinigams banke yra taikomas nuo 2023 metų vasario. Draudimą naudotis banke laikomais pinigais kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu pirmiausia buvo skyrusi prokuratūra. Paskui šį draudimą pratęsė teismas.
Procesinės prievartos priemonės – laikino asmens nuosavybės teisių apribojimo tikslas yra užtikrinti, kad turtas būtų išsaugotas, nepaslėptas ir nesunaikintas, tačiau kartu turi būti įvertinta ir tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises, nebus neproporcingai pažeistos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai.
Šioje baudžiamojoje byloje laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas motyvuojamas tuo, kad byloje yra pareikšti ir priimti civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo, o bylos aplinkybių visuma rodo, jog netaikant šios procesinės prievartos priemonės žalos išieškojimas gali būti apsunkintas. Todėl, teismo įsitikinimu, nuosavybės teisės apribojimo tolesnis taikymas yra būtinas.
Kaip anksčiau skelbė teisėjų kolegija, atsižvelgus į ieškinių reikalavimų dydį ir pobūdį, laikino nuosavybės teisės apribojimo turinį, kaltinamajam taikoma procesinė prievartos priemonė savo griežtumu ir trukme atitinka siekį užtikrinti galimą civilinių ieškinių įvykdymą ir yra proporcinga.
Prokuroras prašo skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę
ELTA primena, kad Panevėžio apygardos teismas antradienį nebaigė seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamo buvusio Seimo nario K. Bartoševičiaus bylos nagrinėjimo.
Kaltinamasis kito teismo posėdžio metu ketvirtadienį tęs savo paskutinįjį žodį.
Vasarį vykusiame posėdyje prokuroras paprašė pripažinti eksparlamentarą K. Bartoševičių kaltu dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus ir skirti jam realią 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamojo advokatas tokią bausmę vadina neproporcinga.
Taip pat kaltinamajam siūloma skirti baudžiamojo poveikio priemonę – po laisvės bausmės atlikimo uždrausti penkerius metus dirbti su mažamečiais ir nepilnamečiais vaikais.
Prokuratūra siekia, kad 37 metų K. Bartoševičius būtų pripažintas kaltu dėl dviejų vaikų seksualinio prievartavimo epizodų, keturių epizodų dėl jaunesnių negu 16 metų amžiaus asmenų tvirkinimo ir keturių mažamečių vaikų nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Nukentėjusiųjų advokatės prokuroro siūlomai bausmei pritaria.
Teisėsauga nurodo, kad nusikaltimai padaryti, einant Seimo nario pareigas
2023 m. liepą buvo baigtas ikiteisminis tyrimas buvusio parlamentaro K. Bartoševičiaus atžvilgiu, byla dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus perduota teismui.
Tuometinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys K. Bartoševičius apie tai, kad atsisako Seimo nario mandato dėl asmeninių priežasčių pranešė 2023 m. sausio 23 dieną. Vėliau, tądien, prokuratūra pranešė apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis.
K. Bartoševičius savo kaltę neigia.
Portalas „delfi“ skelbė, kad galimi nusikaltimai buvo įvykdyti prieš choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.
Viešai skelbiama, kad 2012-2020 m. K. Bartoševičius buvo viešosios įstaigos berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ direktoriumi, 2018-2019 m. jis buvo Kauno Veršvų gimnazijos mokytoju.
