Keisis nedarbo draudimo išmokų sistema: gerės priešpensinio amžiaus darbuotojų padėtis

Priimtomis pataisomis siekiama sukurti palankesnes sąlygas priešpensinio amžiaus žmonėms, praradusiems darbą, nesirinkti išankstinės pensijos ir išsilaikyti darbo rinkoje, taikliau taikyti išmokų mokėjimą, kai jos išmokamos pakartotinai ar jų mokėjimas atnaujinimas.

Už tai numatančius pokyčius vieningai balsavo 99 Seimo nariai.

Ilgesnis nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas

Pagal priimtas naujas nuostatas, bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir jie yra įgiję ne mažesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą, sutarta pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą ne 2, o iš viso 6 mėnesius.

Šiuo metu priešpensinio amžiaus asmenims (60-65 m.) nedarbo draudimo išmokos mokėjimas yra pratęsiamas dviem mėnesiais, t. y. iš viso nedarbo draudimo išmoka šiems asmenims gali būti mokama 11 mėnesių.

Siekiant paskatinti priešpensinio amžiaus žmones ilgiau išlaikyti darbo rinkoje ir padėti nuo jos nenutolti, nesirinkti išankstinės senatvės pensijos (nes išankstinės pensijos pasirinkimas lemia tolesnės pensijos dydžio mažėjimą), nutarta papildomai pratęsti dar 4 mėnesiais jau nustatytą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pratęsimo laikotarpį bedarbiams, įgijusiems paminėtą reikiamą stažą.

Didės nedarbo išmokų sąsaja su mokėtomis įmokomis

Seimas nusprendė didinti nedarbo išmokų sąsają tarp apdraustųjų asmenų sumokėtų socialinio draudimo įmokų bei gaunamų socialinio draudimo išmokų - didės kintamoji išmokos dalis ir mažės fiksuotoji išmokos dalis.

Pastovioji, nuo buvusių pajamų nepriklausanti, nedarbo draudimo išmokos procentinė dalis mažės iki 15 proc. (šiuo metu siekia 23,27 proc.).

Kintamoji nedarbo draudimo išmokos dalis 1-3 mėnesį sudarys 45 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, 4-6 mėnesį - 35 proc., 7-9 mėnesį - 25 proc. Iki šiol šie dydžiai atitinkamai siekė 38,79 proc., 31,03 proc., 23,27 proc.

Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip bus sukurta didesnė paskata bedarbiams grįžti į darbo rinką: nauji nedarbo draudimo išmokų dydžiai lems stipresnę socialinę apsaugą pirmaisiais trimis nedarbo mėnesiais, tačiau vėlesniais mėnesiais nedarbo draudimo išmoka mažės kiek sparčiau nei dabar.

Įvedamas naujas minimalus nedarbo draudimo išmokos dydis

Priimtomis pataisomis įvedamas minimalus nedarbo draudimo išmokos dydis, atitinkantis 5 bazinės socialinės išmokos dydžius (BSI). Šiuo metu mažiausias nedarbo draudimo išmokų dydis yra susijęs su nedarbo draudimo išmokos pastovios dalies dydžiu - 23,27 proc. MMA, t. y. 241,54 euro. Nustačius 5-ių BSI minimalią nedarbo draudimo išmoką (2025 m. BSI dydis siekia 70 eurų, 2026 m. turėtų siekti 74 eurus), sumažėtų rizika, kad laikinai darbo neturintys mažas pajamas turėję asmenys patirs skurdą ar socialinę atskirtį.

Siekiant minimalių ir maksimalių nedarbo draudimo išmokų balanso sutarta pakeisti maksimalų nedarbo draudimo išmokų dydį ir nustatyti, kad jis negali viršyti 70 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti.

Keisis nedarbo draudimo stažo įskaitymo tvarka

Seimas nusprendė į nedarbo draudimo stažą neįskaičiuoti laikotarpių, per kuriuos apdraustasis gavo nedarbo draudimo išmokas, taip pat į apdraustojo draudžiamąsias pajamas, skaičiuojamas nedarbo draudimo išmokai gauti, neįskaičiuoti nedarbo draudimo išmokos.

Taip pat nuspręsta nustatyti minimalų 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius (vietoje buvusių 30 mėnesių) teisei į nedarbo išmoką gauti.

Tuo atveju, kai nedarbo draudimo išmoka bus skiriama pakartotinai (į laikotarpį nedarbo draudimo stažui apskaičiuoti patektų visas arba dalis laikotarpio, už kurį yra priskaičiuota ankstesnė nedarbo draudimo išmoka), bedarbis įgis teisę į nedarbo draudimo išmoką, jei nuo ankstesnės išmokos pradžios iki bedarbio statuso įgijimo dienos jo įgytas nedarbo draudimo stažas bus ne trumpesnis kaip 12 mėnesių.