Keistuoliai bankrutuoti tikrai nesiruošia

Nors teatras yra žiūrovų lankomas, dirba pelningai, tačiau slegia 627 tūkst. eurų bauda. Ją Centrinė projektų valdymo agentūra priskaičiavo už tai, kad teatras netinkamai atliko kai kurias procedūras, įsisavindamas Europos regioninės plėtros fondo lėšas.

Teatras laimėjo 4,1 mln. eurų vertės europinį projektą „Keistuolių teatro modernizavimas", bet neišvengė pažeidimų. Todėl buvo nubaustas bauda, sudarančią ketvirtadalį projekto vertės. Be to, pretenzijų teatrui turi ir remontą darę rangovai. Jie teisme reikalauja, kad teatras sumokėtų 0,5 mln. eurų už jau atliktus darbus. Tad nors Keistuolių teatras po kapitalinio remonto išgražėjęs, aktorių nuotaikos nelinksmos. Gal teatrui padės Kultūros ministerija, vadovaujama Šarūno Biručio?

Pagalbos iš naujojo ministro tikisi ir viena Keistuolių teatro kūrėjų, aktorė Ilona Balsytė.

„Būtent Kultūros ministerijoje buvo sprendžiama ir ieškoma būdų, kaip tą situaciją spręsti, - patikino I.Balsytė. - Ministerija bandys tą reikalą kažkaip išspręsti."

- Ar tai aktorių reikalas užsiimti teatrų remontais? - „Respublika" paklausė Ilonos Balsytės.

- Taip, kažkuria prasme ne aktorių reikalas, bet mums teko. Europos lėšų įsisavinimo nuostatai yra labai griežti ir visiems vienodi. Problema ta, kad visi teatrai turi jiems pritaikytas patalpas, jų aplinka pritaikyta aktoriniam darbui, o mūsų teatras viską darė savo jėgomis.

Keistuolių teatras yra labai lankomas, bet veikė senos tarybinės industrinės statybos pastate ir net teatro kėdės buvo tokios senos, tokios susidėvėjusios, kad žiūrovai negalėjo sėdėti. Na, ir šiaip pačios patalpos buvo nepritaikytos teatrui, todėl kilo idėja padaryti teatro patalpų kapitalinį remontą. Ne rekonstrukciją, bet kapitalinį remontą. Buvo rašomos paraiškos, reikėjo laimėti konkursą, darbo buvo daug, bet gavome tas lėšas. Visiškai ne kažkokiais nešvariais būdais, bet dėl to, kad laimėjome konkursą.

- Ar nebuvo galima skolos klausimą išspręsti be triukšmo? Ar buvo būtina išsireklamuoti, kad Keistuolių teatras kažkam skolingas?

- Nežinau, čia jau ne mano iniciatyva buvo visa tai paviešinti, todėl net negaliu atsakyti. Aišku, visa ši situacija veikia ir visus mūsų aktorius. Menininkai - jautrūs asmenys, jiems tikrai nėra dabar lengva.

Bet mes visada labai norėjome dirbti. Ir tikrai būdavo labai sunkių momentų, kai net dekoracijoms naudojome savo asmeninius daiktus. Aš pati savo namų užuolaidas naudojau, nes neturėjome, iš ko aktorių rūbus siūti. Vėliau spektaklyje žiūrovai sakė „kokios prabangios dekoracijos", o mes iš tiesų tik gavome gamybos atliekų iš kailių fabriko. Gavome tokių mažyčių kailio gabaliukų, atraižėlių, kurių ilgis nuo trijų iki penkių centimetrų. Tai iš tų mažų gabaliukų mes susiuvome visas dekoracijas vienam spektakliui.

Taip pat iš dėvėtų drabužių parduotuvių pirkdavome senų staltiesių, užuolaidų ir pasiūdavome iš jų įvairiausių dekoracijų, prabangių drabužių. Visi galvodavo - oho, kiek čia pinigų išleista. O mes patys kelias paras tuos drabužius siūdavome. Buvo nemažai mums tokių nelengvų momentų, kai išgyventi tikrai nebuvo lengva, bet visi norėjome kurti ir išgyvenome iki šiol.

Pradėjome savo veiklą kaip kooperatyvas „Teatras". O kooperatyvą įkūrėme tik todėl, kad tuo metu dar nebuvo nei viešųjų įstaigų, nei uždarųjų akcinių bendrovių. Kooperatyvas tada buvo vienintelė oficiali forma, kurią galėjome panaudoti įkuriant teatrą. Aš tikiuosi, kad mums pavyks teatrą išsaugoti, kad mums Kultūros ministerija, būdama mūsų dalininke, padės, nes mes šiam teatrui tiek įdėjome darbo.

Aš iš tikrųjų nežinau, kas mūsų laukia. Mes net savo patalpų neturime, naudojamės jomis pagal panaudos sutartį. O jeigu nepratęs sutarties? Gal po kelių metų kažkam kitam tas patalpas atiduos?

- Nejaugi jūsų bėdų nežinojo ankstesnė Kultūros ministerijos vadovybė? Juk sutartis dėl teatro modernizavimo buvo pasirašyta dar 2019 m. gegužę?

- Žinote, į politinius dalykus mes tikrai per daug nesigilinome, bet man nepavyko su Simonu Kairiu susitikti. Tų komunikacijos problemėlių tikrai buvo, tikrai nebuvo lengva su tuo projektu, bet aš visada tikiu, kad visa tai kaip nors išsispręs, nes čia ir žmogiškasis faktorius veikia. Aš nesigilinu, ar politikai yra tokie, ar kitokie. Mes esame menininkai ir kuriame teatrą. Ir, aišku, dabar mums pagalbos reikia. Jei kas nors iš valdžios padės, tai ačiū. Būtų labai gerai.

- Ar jaučiate palaikymą iš kitų teatrų kolegų?

- Tiesą sakant, gyvai su kitų teatrų kolegomis šiomis dienomis nebuvau susitikusi, bet palaikymo žinučių gavau. Tas teatro laukas Lietuvoje nėra labai didelis, mes čia visi pažįstami. Nežinau, ar kas nors iš teatro pasaulio abejoja, ar mes sąžiningai dirbome, ar ne. Per tiek metų nesame nei ką nors apvogę, nei kažką tai blogo padarę. Aš visada sakau, kad mes - teatras, kuriantis vaikams, šeimai, ir apsieiname be gudravimų ir neteisėtų dalykų. Net jei ir norėtume, negalėtume ką nors blogo padaryti, nes kaipgi teatras gali daryti kažkokius nusižengimus?

- Kaip sekėsi bendrauti su statybininkais? Nes ir jie savo finansines pretenzijas Keistuolių teatrui pareiškė.

- Tai buvo ne rekonstrukcija, bet kapitalinis remontas, Žinote, per tą laiką, kai bendravome su statybininkais, įsitikinome, kad jų visai kitokios pažiūros yra. Pavyzdžiui, jiems atrodo, kad teatrui tinka būtent tokios durys, kad jos gražios, o, mano nuomone, tokios durys tinka ne teatrui, bet garažui. Čia toks turbūt požiūrio klausimas.

Kitas dalykas - mes asmeniškai jokių pinigų kaip teatras neturėjome ir aiškinome statybininkams, kad teks jiems išsiversti su europinėmis lėšomis. Bet statybininkai juk nori uždirbti. Tai yra labai paprastas dalykas.

Apie Keistuolių teatrą

*1989 m. sausį trys tuometinės Lietuvos valstybinės konservatorijos studentai Aidas Giniotis, Ilona Balsytė, Sigutis Jačėnas ir jų dėstytojas Romualdas Vikšraitis įsteigė kooperatyvą „Teatras", kuris tapo pirmuoju Lietuvoje privačiu profesionaliu teatru.

*Teatras įsikūrė Vilniuje, Spaudos rūmuose, Laisvės prospekte, kur iki šiol veikia.

*Vietoje kooperatyvo įsteigta viešoji įstaiga „Vilniaus keistuolių teatras", kuri jau veikia 19 metų ir 11 mėnesių.