Keturių dienų darbo savaitė: kaip dirbtume?

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė to neatmeta: jei jau savaitė bus trumpesnė, tai, siekiant nieko nediskriminuoti, ji turi būti trumpesnė visiems. Tačiau nepaaiškino, kas tada vestų pamokas penktąją savaitės dieną.

Neatsakomas klausimas

„Tai yra diskusijų klausimas, ieškojimas tos sistemos, kad veiktų efektyviai. Tai liečia ir mokslo metus, ir atostogas, ir, kaip matome, ir valstybinių brandos egzaminų laikymą, ir kitus patikrinimus. Ta sistema turės būti surasta, bendra tiek kitų sričių darbuotojams, tiek galbūt švietimo srityje. Bet tai yra sutarimo, diskusijų klausimas", - LRT sakė ministrė.

Ar švietimiečiai nebūtų diskriminuojami, jei dirbtų penkias dienas, kai kiti dirbtų keturias?

„Tikrai turėtumėme ieškoti pačių geriausių sprendimų. Mes turėtume kalbėti ir su švietimo profesinėmis sąjungomis. Apie tai nediskutavome, bet tai bus tikrai aktuali tema diskusijoms", - atsakė R.Popovienė, paklausta, ar ji pati palaikytų keturių darbo dienų savaitę švietimo įstaigose.

Tik iliuzija

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vicepirmininkas Audrius Jurgelevičius „Vakaro žinioms" sakė, tokia idėja yra absurdiška.

„Aš iš viso neįsivaizduoju, kaip atrodytų keturių dienų darbo savaitė kai kuriuose biudžetinio sektoriaus srityse. Kad tai bus mokyklose - net nesvajoju. Negi tada ir mokiniams trumpėtų savaitė, kai ir taip pas mus ugdymo programų trukmė yra viena trumpiausių Europoje? Jei nebenorėsime trumpinti, tai ką, tada per dieną būtų nebe po 6-7 pamokas, o po 9-10? O jei norėtume, kad mokykla veiktų visas penkias dienas, tai reikėtų didinti mokytojų skaičių. Iš kur, kai jau dabar jų trūksta? I.Ruginienė neįsigilinusi į situaciją, pas ją dar daug profsąjungietės želmenėlių. Švietimo ministrė irgi... Žiūrėkite kaip ji kalba. Kai tik būna koks nors siūlymas, ji niekada nesako, kad to nebus. Sako: „reikia svarstyti, reikia peržiūrėti, pasitarti", - kalbėjo A.Jurgelevičius.

Neatsisako idėjos

I.Ruginienė sako, kad keturių darbo dienų savaitė yra neišvengiama ir turėtų būti taikoma visiems. Politikė pabrėžia - darbo vietose daugėja technologijų ir nuotolinio darbo, tai leidžia lanksčiau derinti darbą ir poilsį. O trumpesnė darbo savaitė skatintų produktyvumą.

„Keturių dienų darbo savaitė yra apie kokybiškai pailsėjusį darbuotoją ir jo produktyvesnį darbą per trumpesnį laikotarpį už tą patį atlyginimą. Tikrai neatsisakau tos idėjos ir minties ir apie tai kalbu su socialiniais partneriais. Ir mano didžiausia svajonė, kad socialiniai partneriai sutartų. Prieš daugiau nei 100 metų buvo didžiulės diskusijos ar reikia 8 valandų darbo dienos, tai buvo tie patys argumentai, lygiai taip pat piešiama katastrofinė situacija, bet dabar visi dirbam ir mums atrodo, kaip visiška norma", - argumentavo I.Ruginienė.

Nebent atsiras humanoidų

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė irgi negailėjo kritikos premjerės iniciatyvai.

„Kada nors gal ir galėsime trumpinti darbo savaitę, bet tik tada, kai atsiras daug humanoidų, kurie galės užpildyti trūkstamą darbo laiką ir darbo vietas. Vyriausybei siūlyčiau pradėti keturių dienų darbo savaitę įvedinėti policininkams, gydytojams, ugniagesiams. Mes visi žinome, kad jų trūksta, tai kas būtų, jei dar ir dirbtų jie trumpiau?

O ir privačiame sektoriuje darbuotojų ir taip trūksta, todėl darbdaviai bando jų įsivežti. Kalbėti apie tai, kad galime leisti tik 4 dienas dirbti... Koks investuotojas tada norės ateiti? Jau ir dabar su visais tais mokesčių pakeitimais mes tapome mažiau patrauklūs. Kokius pasiūlyti saldainiukus turėsime, kad rinktųsi Lietuvą? Lygiai tas pats, jei kalbėtume apie esamus darbdavius. Kalbėjau su viena įmone iš Klaipėdos, kuri turi be galo daug darbuotojų. Tai sako: jei būtų darbuotojų, galėtume augti dvigubai. O jei tokiems darbdaviams pasakoma, kad darbuotojai dirbs tik 4 dienas, tai net to paties, ką dabar padaro, negalės padaryti", - akcentavo A.Maldutytė.

Papildoma našta darbdaviams

Pasak jos, 4 darbo dienų savaitės įteisinimas labai daug papildomai kainuotų darbdaviams. Arba tektų samdytis naujų žmonių (bet jų ir taip trūksta, tai iš kur jų paimti?) ir mokėti jiems algas, arba leisti esamiems dirbti kaip iki šiol, tačiau penktoji diena tada būtų traktuojama kaip viršvalandžiai, už kuriuos reikėtų mokėti mažiausiai pusantro karto daugiau. O tai - irgi didžiulės papildomos išlaidos.

„Aš iš viso nesuprantu, kodėl nežiūrima ekonomiškai. Susidaro įspūdis, kad žiūrima tik kaip daugiau pailsėti. Ne kaip dirbti, o pailsėti. Ir dabar turime pavyzdžių, kai 80 darbuotojų dirba tik po 4 dienas. Pavyzdžiui, įmonėje „Gijos" (buvę „Vilniaus šilumos tinklai", - aut. past.). Tai man kyla klausimas, ar sąžiningą kainą už šildymą mokame, jei kažkas gali sau leisti dirbti 4 dienas?", - reziumavo A.Maldutytė.

Pozicija

I.Ruginienė, LRT paklausta, gal, kaip kairiųjų pažiūrų atstovė ruošiasi kaip nors pamaloninti darbuotojus, atsakė, kad keturių dienų darbo savaitė - ne vienintelis „gresiantis" pamaloninimas.

„Tikrai norėčiau, kad dėl keturių darbo dienų savaitės susitartų profsąjungos su darbdaviais. Tam tikrose įmonėse matau labai gerų pavyzdžių. Pavyzdžiui, dėl nuotolinio darbo jau nebėra problemos. Anksčiau buvo didžiulė problema, negalėdavome įtikinti darbdavių, kad šitas modelis yra normalus, kad reikia pasitikėti darbuotojais. Dabar matome, kad tam tikrose vietose krypstama ir prie keturių darbo dienų savaitės modelio. Kai kur penktadieniai išnaudojami mokymams ir kvalifikacijos tobulinimui. Tai irgi neblogai. Pirmas žingsnis - kodėl ne?

Dėsiu visas pastangas, kad dėl kuo daugiau dalykų susitartų pačios profesinės sąjungos su darbdaviais. Mano toks tikslas - daugiau kolektyvinių sutarčių ir daugiau tokių sutarimų. Lygiai taip pat turėsime kontrolinį mechanizmą, jeigu matysime, kad reikia kritiško vieno ar kito sprendimo.

Pavyzdžiui, per kadenciją tikrai norėčiau peržiūrėti kasmetinių atostogų trukmę. Jeigu matysime, kad tokio sutarimo nėra, tada reikės ir valstybei įsikišti", - kalbėjo I.Ruginienė.

Komentuoja laikinoji Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Dalia JAKUTAVIČĖ:

„Savaime aišku, profsąjungos negali prieštarauti darbo savaitės trumpinimui, tačiau su išlygomis. Nes ne visur darbuotojams bus įmanoma dirbti tik 4 dienas per savaitę. Sakyčiau, kad labiau reikėtų kalbėti apie savaitinės darbo laiko normos mažinimą nuo dabar esamų 40 valandų iki kokių 32, o tai atitiktų 4 darbo dienas. Nes yra daug darbo režimų, kur nedirbama nuo 8-os iki 17-os valandos, dirbama slenkančiu grafiku, pamainomis, todėl jiems aktualus yra valandų skaičius per savaitę. Juk yra sričių - medicina, energetika, policija ir pan. - kur mažinti darbo dienų skaičių skaičių būtų neįmanoma, nes paslaugos turi būtų teikiamos nenutrūkstamai.

Aišku, darbdaviams tai kainuotų papildomai. Jei tu ir toliau dirbtum 40 valandų per savaitę, o tavo savaitinė darbo laiko norma būtų 32 valandos, 8 valandos taptų viršvalandžiais. Jei darbdavys nenorėtų mokėti už viršvalandžius, turėtų priimti naujų darbuotojų. Pavyzdžiui, mokyklose vis tiek reikėtų „uždengti" visas 5 dienas. Kaip tai padaryti be viršvalandžių arba be papildomų darbuotojų?", - retoriškai klausė D.Jakutavičė.

Anot jos, kol kas iniciatyva dar yra kalbų lygyje, nėra parengta jokių projektų, todėl kyla labai daug klausimų. Pavyzdžiui, jei trumpėtų darbo laikas, tai būtų logiška, kad ir algos mažėtų - nemokės juk darbdavys tiek pat ir už darbą, kuris virstų poilsiu. Tačiau, anot profsąjungietės, turbūt idėjos iniciatoriai turi kokių minčių, kaip algų nemažinti. Nes net ir pati I.Ruginienė akcentavo, kad būtų mokamos tokios pat algos už trumpesnį darbo laikotarpį. Kita vertus, anos profsąjungietės, bet kokiu atveju 32 valandos per savaitę nebūtų privalomumas, kas norėtų užsidirbti, galėtų dirbti ir ilgiau.

„Dabar irgi yra 40 valandų savaitinė darbo laiko norma, bet žmonės dirba ir 50 valandų, ir 60 valandų. Nes Darbo kodeksas leidžia maksimaliai dirbti iki 60 valandų, o kalbant apie darbo savaitės trumpinimą niekas nekalba apie atitinkamos Darbo kodekso normos pakeitimą. Pats žmogus yra atsakingas už savo darbo laiko trukmę, todėl gal vienas apsispręs dirbti viršvalandžius savoje darbovietėje, kitas papildomai dirbs kitoje. Nes kiekvienas nori užsidirbti daugiau galų gale, kad ir dėl to, jog užsidirbtų pensijai", - kalbėjo D.Jakutavičė.