Kiek Lietuvai kainavo M.Laurinavičiaus kelionė namo?

Tačiau Jordanijoje iš lėktuvo išlaipintas apžvalgininkas Marius Laurinavičius Lietuvą pasiekė tik šią naktį. Tėvynę jis pasiekė Lietuvos kariniu orlaiviu „Spartan", kuris nelaimėlį atgabeno iš Austrijos sostinės Vienos, į kurią jis nuskrido iš Kipro. Kiek Lietuvai kainavo tokia išskirtinė vieno žmogaus pargabenimo kelionė?

„Labai simboliška, kad išprašytas iš rusišku tvaiku atsiduodančio lėktuvo Marius grįš su mūsų Karinėmis oro pajėgomis. Ir taip bus visada, ginsime kiekvieną savo žmogų, kaip ir kiekvieną savo šalies centimetrą", - sakė Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, kai pasirodė žinia, kad M.Laurinavičius išlaipintas iš lėktuvo, keliaujančio į Lietuvą iš Jordanijos. Jam buvo parūpinti netgi bilietai komerciniais skrydžiais.

Kad tai buvo politinis ministerijos sprendimas, šiandien jau pripažįsta ir Visuotinės gynybos ir krizių valdymo grupės patarėjas Evaldas Arbataitis.

„Tai buvo politinis sprendimas. Ministerijos. Galimai nesuveikė tam tikra grandis pačiame koordinavime, dėl to buvo priimtas sprendimas KAM pajėgomis organizuoti žmogaus grąžinimą. Jis liko vienas visiškai pašonėje prie karo veiksmų zonos. Todėl buvo priimtas sprendimas padėti jam saugiai sugrįžti į Lietuvą. KAM ėmėsi veiksmų koordinuoti jo sugrįžimą", - penktadienį žurnalistams Vilniuje teigė E.Arbataitis.

Ministerija pirko net bilietus

Pasak jo, pirminis planas buvo, kad M.Laurinavičius iš Akabos (Jordanija) skristų į Antalijos (Turkija) oro uostą, kur jo jau laukė karinių pajėgų lėktuvas „Spartan". Visgi, negavus bilietų ir atšaukus skrydį į Stambulą, apžvalgininkas išvyko į Amaną, Jordanijos sostinę. Iš ten jis skrido į Larnaką Kipre. „Spartan" įgulai dėl įtemptų Kipro ir Turkijos santykių negavus leidimo skristi į Larnaką, buvo sutarta, kad karinių pajėgų orlaivis M.Laurinavičių paims iš Vienos oro uosto.

Kai šis planas buvo paviešintas trečiadienį, viešojoje erdvėje kilo nemažas pasipiktinimas, kad karinis Lietuvos orlaivis, tuo metu buvęs Turkijoje, siunčiamas paimti žmogaus iš visiškai saugios šalies. Dalis klausė, kodėl apžvalgininkas negali pats nusipirkti bilieto ir grįžti komerciniu skrydžiu?

E.Arbataitis tai aiškino užpildytais skrydžiais: „Oro uostai yra baisiai apkrauti, civiliniai skrydžiai yra praktiškai užpildyti, bilietus gauti yra iš tikrųjų sunku. Antras dalykas, jei orlaivis skrenda ta pačia kryptimi, ir nusileidus Vienoje paimti žmogų yra visiškai ne problema, o jam grįžti iš Vienos, organizuotis bilietus iki Vilniaus, tai gali tapti problema ir iššūkiu, gali tekti laukti Vienoje galbūt dieną, galbūt dvi, ieškotis viešbučio."

Nors, kaip matyti iš pardavėjų internete, net ir šiandien galima nusipirkti bilietą iš Vienos į Vilnių.

Lietuvą pasiekęs M.Laurinavičius neslėpia, kad už jo įsimintiną kelionę reikia dėkoti ministrei D.Šakalienei.

„D.Šakalienės reakcija buvo tikrai žaibiška. Girdėjau, kad ministrė net bandė sustabdyti bekylantį lėktuvą, iš kurio buvau išlaipintas. Nepavyko. Bet iš to, kaip vyko visa jau mano vieno vėlesnė evakuacija, tikrai tikiu, kad taip ir buvo. Nes ministrė iš karto sustabdė regione buvusį taip pat Lietuvos piliečių evakuacijai pasiųstą, bet taip ir nepanaudotą Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvą - „Spartaną".

Maža to, ministrė iš esmės iš karto iš Nacionalinio krizių valdymo centro į KAM rankas perėmė visą jau mano evakuacijos operaciją. Ir nuo tos akimirkos, nepaisant visų objektyvių kliūčių, netikėtai kylančių situacijų ir viso kito (visko buvo tikrai daug - žinau tai tiesiogiai) viskas vyko tarsi veiktų gerai suderintas mechanizmas", - socialiniame tinkle rašė apžvalgininkas.

Jis ir toliau sako, kad jo kelionė buvo evakuacija, nors nei Jordanijoje, nei Kipre ar juo labiau Austrijos sostinėje Vienoje nevyksta karo veiksmai.

Prabangi kelionė „Spartanu"

Kelionė „Spartanu" - prabangus keliavimo būdas. Visai neseniai dalis žiniasklaidos skaičiavo, kiek galėjo kainuoti prezidento Gitano Nausėdos skrydis „Spartanu" iš Vilniaus į Palangą, kur jis susitiko su tuomečiu Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda. Kaip nurodė kariuomenė, kelionė pirmyn ir atgal kainavo apie 1700 eurų.

„Vakaro žinios" kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją ir Lietuvos kariuomenę su klausimais, kiek kainavo visi M.Laurinavičiui nupirkti skrydžiai ir jo kelionė namo su „Spartanu". Tačiau tokia informacija - konfidenciali.

„Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orlaiviui buvo suformuota užduotis skristi į artimiausią Izraeliui saugų oro uostą esantį regione ir būti pasirengus evakuoti piliečius iš karinių veiksmų zonos. Tai - jau išdirbta taktika, evakuojant Lietuvos piliečius iš Izraelio panaudota ir po 2023 m. išpuolio.

Tikslios orlaivio, įgulos skrydžių ir budėjimo laikotarpio išlaidos šiuo atveju yra neviešinamos, kadangi kalbame apie operaciją (ne administracinį skrydį) ir šie skaičiai yra operacinio saugumo dalis. Tačiau informuojame, kad skrydžio sąnaudos neviršijo jokių įprastų šio orlaivio normų, didžioji dalis sąnaudų yra kuro kaina, tuomet oro uostų mokesčiai bei įgulos išlaikymo išlaidos", - nurodė kariuomenė.

Skaičiuojama, kad valanda „Spartan" skrydžio kainuoja apie 1000 Eur.

Kaip minėta, G.Nausėdos kelionė į Palangą ir atgal kainavo apie 1700 eurų. O tai yra maždaug 600 km. Atstumas, skaičiuojant tiesiu maršrutu. Atstumas nuo Vilniaus iki Vienos yra beveik 1000 km. Tad galima skaičiuoti, kad „Spartano" kelionė tokį atstumą kainuotų apie 2800 eurų.

Tuo tarpu bilietas komerciniu skrydžiu perkant šiandien ir norint išskristi dar tą pačią dieną, kainuoja 196 eurus. Tiesa, su persėdimu Helsinkyje. Trumpesnė kelionė su persėdimu Varšuvoje - 326 eurai.

Nusileidęs Vilniaus oro uoste ir kalbinamas žurnalistų M.Laurinavičius sakė, kad „Spartane" buvo ne vienintelis keleivis. Tačiau kariuomenė tokius pasakymus paneigė.

„Kariuomenės lėktuvu „Spartan" į Lietuvą grįžo užduoties vykdymo grupė. Vykdant grįžimo skrydį, orlaivis suplanuotai nusileido Vienoje, kur buvo įlaipintas keleivis. Kartu su juo skrydis buvo tęsiamas į Lietuvą", - „Vakaro žinioms" nurodė kariuomenės atstovai.

Kaip „Vakaro žinioms" nurodė evakuaciją iš Izraelio per Jordaniją vykdžiusio Nacionalinio krizių valdymo centro atstovas Darius Buta, evakuacijos skrydžio iš Jordanijos į Lietuvą kaina - apie 185 tūkst. eurų, iš kurių 75 proc. bus dengiami iš ES pagalbos lėšų.

Tam, kad ES padengtų šią dalį, skrydyje turėjo būti numatyta mažiausiai 30 proc. vietų ES piliečiams.

Taigi, Lietuvai liko padengti 25 proc. sumos. Iš Jordanijos atvyko 100 keleivių, iš kurių 50 buvo iš Lietuvos, kiti - iš 13 kitų valstybių.

Kiek sumokėsime?

Tokį klausimą Seime premjerui Gintautui Paluckui iškėlė Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, M.Laurinavičiaus išlaipinimą iš lėktuvo, kuriuo buvo evakuojami apie 100 lietuvių, pavadinęs akibrokštu.

„Norėčiau klausimą užduoti premjerui iš esmės apie evakuaciją iš Izraelio ir įvykusį incidentą su apžvalgininku M.Laurinavičiumi. Premjere, kaip vertinate savo koalicijos partnerių laikyseną šio incidento atžvilgiu, kada vienas, springdamas džiaugsmu, kad taip nutiko, siūlė pareiti pėsčiomis, kitas koalicijos lyderis pasiūlė nesusireikšminti ir galbūt turėtų pasirūpinti patys, nes dalyvavo tam tikroje ekskursijoje? Ar sutinkate, kad išlaipinimas buvo akibrokštas prieš įstatymų viršenybę ir buvo pažeistas Konstitucijos 13 straipsnis, kuris numato, kad valstybė globoja savo piliečius užsienyje?

Antras klausimas būtų, kiek papildomai kainuos M.Laurinavičiaus pargabenimas kitomis priemonėmis ir kas tai apmokės?“ - ketvirtadienį Seime pasiteiravo M.Lingė.

„Jūs manęs klausėte, matyt, teisinio vertinimo, bet teisinio vertinimo šiuo metu pateikti negaliu, nes dėl viso šio evakuacijos proceso organizavimo pirmiausia bus atliekamas tarnybinis tyrimas ir bus nustatyti visi veiksmai, prielaidos ir priežastys, kodėl buvo priimti sprendimai, ar tie sprendimai yra efektyvūs, ar buvo galima alternatyvų paieškoti ir atitinkamai bus pateiktas vertinimas.

O kalbant apie koalicijos partnerių įvairius vertinimus, kiekvienas žmogus turi teisę į nuomonę ir tai garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Kol ta nuomonė neperžengia teisės aktų nustatytų ribų, tol ta nuomonė turi teisę egzistuoti“, - atsakė G.Paluckas.

„Kiek kainuos“? - perklausė konservatorius.

„Kai bus pabaigta visa evakavimo operacija, tada bus aišku, kiek kas kainavo“, - sakė premjeras.

Interviu su buvusiu Užsienio reikalų ministru Povilu GYLIU:

- Kaip vertinate M.Laurinavičiaus pargabenimo istoriją?

- Švelniai tariant, tai neatrodo protingai. Dvaro žiniasklaida užėmė neišmintingą poziciją, gelbėdama savo žmogų, ignoruodami galimybę, kuri yra tikėtina, kad oro uoste M.Laurinavičius pajuokavo dėl kokio nors sprogdinimo.
Bandoma sakyti, kad tai Gedimino Žiemelio (kurio bendrovė ir parskraidino lietuvius iš Jordanijos į Lietuvą - aut. past.) kaprizai. Bet jis tikrai nevaldo Jordanijos oro uostų...

Žmogus išlaipinamas, o tada prasideda jo gelbėjimo operacija. Dvaras puola jį teisinti ir siųsti mūsų karo transporto lėktuvą. Tai yra neadekvati reakcija. Konsulatas gali pagelbėti su informacija, bet žmogus nuvažiavo į Izraelį pats rizikuodamas, tad turi pats ir gelbėtis. Šiuo atveju jo neištiko kokia nors nelaimė, jis nebuvo sužeistas. Net ir tokiu atveju ne visada valstybė puola gelbėti.

- Kodėl reikalinga žmogų parskraidinti su „Spartanu" iš saugios šalies, iš kurios galima nusipirkti lėktuvo bilietus ir grįžti pačiam?

- Toks jo parvežimas rodo sveikos nuovokos praradimą. Tokie skrydžiai kariniu lėktuvu kainuoja brangiai. O dar jeigu pasitvirtintų, kad jį išlaipino pajuokavus apie sproginimus.... Čia jokių juokų negali būti.

Daugiausiai, ką turėjo padaryti valstybė, tai pakonsultuoti pilietį, padėti susiorientuoti. Bet staiga daroma tokia išimtis ir dar visų akivaizdoje.

- Šį mėnesį prezidentui teko kritika, kad jis su „Spartanu" nuskrido į Palangą. Buvo skaičiuojama, kiek tokia kelionė mums kainavo. Kodėl neskaičiuojama, kiek kainavo M.Laurinavičiaus pargabenimas?

- Tai yra nepalyginami dalykai. G.Nausėda galėjo ir „Spartanu" skristi, ir sraigtasparniu.

Žinoma, kad reikia galvoti, kaip pigiau. Bet jis yra valstybės vadovas. Jo laikas yra valstybės laikas. Manymas, kad prezidentui galima algos nemokėti, neva tegul pėsčias vaikšto, yra prasčiokiškas virtuvinis pavydas. Mes turime išlaikyti mūsų šalies vadovus, kurie išrinkti tam, kad spręstų mūsų bendrus reikalus.

Lietuva tikrai nebankrutuos ir po M.Laurinavičiaus kelionės, bet kur teisingumas? Gal yra žmonių, kurie pakliuvo į bėdą, patyrė traumą, gal reikia transportuoti į kitą šalį iš vienos ligoninės į kitą, nes kilo grėsmė gyvybei. Tai daug kas suprastų.

O šioje situacijoje elgesys buvo tikrai neadekvatus. Tai rodo mūsų struktūrų degradavimą: krašto apsaugos ministrės, užsienio reikalų ministro. Tai yra neadekvačios reakcijos. Jeigu nutiktų didelė bėda valstybei, dėl kurios mes vis gąsdinami, šie žmonės būtų nepajėgūs priimti adekvačių sprendimų.

- Atsiųstas „Spartanas", skambutis iš paties užsienio reikalų ministro... Kokio svarbumo tai žmogus, kokių ryšių ar informacijos jis turi?
- Formaliai tai jo statusas nėra aukštas. Taip, tai matomas analitikas ar žurnalistas. Jūs taip pat esate matomas žmogus. Bet jis turbūt priklauso globalistams, o tokie žmonės yra vertinami. Be to, jie yra solidarūs.

Manau, ši istorija prisidės prie visuomenės išblaivymo. Socialiniuose tinkluose žmonės tikrai sukilo. LRT jau nebegali diktuoti savo nuomonės ir primesti jos visuomenei. Nepavyks. Per daug akivaizdus neteisingumas.