Kiek pavojinga turėti kitokią nuomonę?

Tad liežuvio už dantų laikyti neketina ir dabartinė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, dalį visuomenės tiesiai vadinanti „vata".

O Šaulių sąjungos pirmininkas sako, kad nemažai lietuvių yra rusai, tik kalba lietuviškai.

Kiek šiandien Lietuvoje dar saugu turėti kitokią nuomonę, kai neapykanta skleidžiama iš aukšto rango pareigūnų?

Ministrė žmones vadina „vata"

„Nemažai lietuvių yra rusai, tik kalba lietuviškai", - neseniai vienoje laidoje sakė Šaulių sąjungos pirmininkas Linas Idzelis, paklaustas, ką galvoja apie žmones, kritikuojančius paramą Ukrainai arba sakančius, kad karą Ukrainoje pradėti Rusija buvo išprovokuota.

Šią savaitę krašto apsaugos ministrė kaip tik turėjo pasitarimą su šaulių vadovu. Apie ką kalbėjo, neskelbė. Bet ministrė ir pati neseniai kalbėjo apie „vatą" ir jai priskiriamus konkrečius žmones laidoje, kur klausiama, „ką deginsime šiandien"?

Tokie pasisakymai dalį visuomenės neramina, bet ne pareigūnus. Net apie nelojalių piliečių žudymą savo laidoje kalbėjęs konservatorių pirmininkas L.Kasčiūnas išsisuko. Nesulaukė atsakomybės ne tik dėl šios laidos.

Po to, kai Seimo narys Valius Ąžuolas pagarsino, kad L.Kasčiūnas pagrasino „ateiti pas jį su vyrais", tyrimo nepradėjo ir Seimo etikos sargai. Mat nėra kaip įrodyti, kad toks pasisakymas buvo.

Tuo tarpu Šaulių sąjungoje L.Kasčiūno pasisakymai užvirė diskusiją. „Vakaro žinios" rašė apie tai, kaip vienas šaulys Artūras Žalys viešai pasakė, kad nenori būti „kažkokios savo piliečių žudymo brigados nariu".

Kaip buvo paviešinęs taip pat Šaulių sąjungos narys, buvęs Seimo narys Dainius Kepenis, po tokio A.Žalio pasisakymo kilo iniciatyva, ar nereikėtų šaulio šalinti iš sąjungos. D.Kepeniui jį užstojus, kitas sąjungos narys ir pas jį pagrasino „atvykti su vyrais".

„Vakaro žinios" tuomet kreipėsi į Šaulių sąjungą, kuri patikino, kad dėl minėtų šaulių vyks Garbės teismas. Tiesa, nepatikslino, ar bus svarstomas A.Žalys ir D.Kepeniui pagrasinęs šaulys, ar A.Žalys ir D.Kepenis, išdrįsę viešai kritikuoti tai, kas vyksta sąjungos viduje.

Savo nuomonės neišsižadės

Sąjungos atstovai kol kas neturi žinių, ar minėti procesai iš tiesų buvo inicijuoti. Tačiau „Vakaro žinių" kalbintas A.Žalys sakė, kad su juo dėl to niekas taip ir nesusisiekė. „Nieko nevyko. Barti negavau. Tik buvo gąsdinama Garbės teismu, bet jis neįvyko. Taip ir likau „nei paleistas, nei pakabintas". Net nežinau, ar tas sprendimas teismą inicijuoti buvo oficialus. Man apie tai net nebuvo pranešta", - sako A.Žalys.

Pasak jo, normalu, kad Šaulių sąjungoje yra įvairių žmonių su savo nuomonėmis: „Vieni galvoja vienaip, kiti - kitaip. Mus vienija tai, kad visi mylime Tėvynę."

A.Žalys sako, kad ši patirtis jo neišgąsdino. „Nekeičiu savo pozicijos. Tai buvo mano asmeninė nuomonė. Tikrai ir toliau drąsiai reikšiu savo nuomonę. Tiesiog reikia žinoti, kad tai gali iššaukti kritiką. Ir jos nereikia bijoti. Tai normalu. Dėl to nereikia bijoti pasakyti savo nuomonės. Juk esame demokratinė valstybė.

Jeigu aš turiu savo nuomonę, galiu ją išsakyti, neversdamas kitų jos laikytis, - „Vakaro žinioms" sakė Šaulių sąjungos narys. - Manau, kad šiuo metu visi yra įsitempę ir kai kas gal net pernelyg aštriai reaguoja.

Man atrodo, kad dabar nereikia būti tokiems jautriems. Dabar tikrai nėra reikalingas kažkokios penktos kolonos ieškojimas. Dabar kaip tik reikia vienytis prieš grėsmę, kuri mums kyla. O vien todėl, kad turime savo nuomonę, dar nereiškia, kad nesame patriotai. Tiesiog turime savo nuomonę. Nematau tame nieko bloga."

Interviu su Šaulių sąjungos nariu, buvusiu Seimo nariu Dainiumi KEPENIU:

- Ar po to, kai jums buvo pagrasinta, kad kitas sąjungos narys ir pas jus ateis su vyrais, buvo pradėtas Garbės teismas?

- Ne, niekas nevyko, nieko negirdėjau. Kai kažkas paspaudžia, labai lengva pasakyti, kad neva spręsi ir kažką darysi. O kai įtampa atslūgsta, viskas baigiasi. Nes iš tikro bandant kažką daryti, gali ir daugiau nemalonių dalykų paaiškėti. Tad lengviau viską nuleisti negirdom. Bet koks teismas suveiktų prieš juos.

- Policija nepradėjo tyrimo dėl pasisakymų L.Kasčiūno laidoje. Ar visuomenei buvo atsakyta į klausimą, kas yra tie lojalūs ir nelojalūs piliečiai?

- Manau, kad dabar taip viskas sujaukta, kad jau niekas niekam nebeaišku. Jau nebežinia, kur yra ta penktoji kolona, kurios net prezidentas ieškojo.

Manau, gerai, jog diskusija kyla, nes tik kalbantis galima surasti tiesą. Bet negerai, kai tam tikri pasisakymai lieka neįvertinti. Ypač kai kalbama apie grasinimus. Tuo tarpu kai Petras Gražulis pacituoja Šventąjį Raštą, turi susimokėti dešimtis tūkstančių eurų. Arba kai „valstybės kūrėjas" ateina į Seimą ir siūlo pačiulpti savo organus, susimoka kelių dešimčių baudą ir gali ramiai savo veiklą tęsti.

Manau, kad tuomet buvo tikimasi, kad Olegas Šurajevas Seime gaus į nosį, tuomet Seimo nariai būtų apkaltinti, nuo komiko draugų taip pat sulauktų puolimo ir pradėtų „kaltis" tarpusavyje. Juk neva tai jie gina laisvę, jie yra valstybės kūrėjai, o mes čia tik kažkokia penktoji kolona, vatnikai, kuriuos reikia mušti.

- Čarlio Kirko nužudymas JAV - realus pavyzdys, kad kažkam nepatogi nuomonė gali tapti pavojumi?

- Netgi pavojinga gyvybei. Kai žmogus sako, ką galvoja, tiesa tai, ar ne, paaiškėja tik kalbantis. Bet kai kalbame tik savo burbuluose, tuomet kitas burbulas nusprendžia kitą sušaudyti. Kai nėra kam išleisti oro, tas burbulas pučiasi, vieną dieną sprogimas, be abejo, įvyks. Jeigu neišspręsi klausimo, tas pūlinys sprogs. JAV pakako vienos gyvybės, kad visi sujudėtų. O Lietuvoje? Kas toliau?

- Pastaruoju metu girdime apie dalies visuomenės trėmimus, nelojalių piliečių žudymą, rusišką muziką klausančių šaudymą. Kas turi sureaguoti, kad visa tai netaptų sprogstamuoju užtaisu?

- Pirmiausia, prezidentas. Bet kai jis pradeda aiškinti, kad Seime yra penktoji kolona, jis tik prisideda prie viso to. Jeigu kas įvyktų, pirmiausia, tai būtų jo sąžinės reikalas.

Visokie veikėjai, kurie dedasi hiperpatriotais, jie juk kalba, kad pirmą karo dieną jie pirmiausia „sutvarkytų" penktąją koloną Lietuvoje. Nors kas ta kolona yra, jau niekas nebelabai žino. Net ir tie, kurie vis badomi pirštu, juk tiesiai sako, kad nenorėtų įsileisti rusiškos rankos į Lietuvą. Kas gi to norėtų?

Žinoma, kad tokių nėra. Bet norint kovoti su priešu, reikia tą priešą susikurti. Išorės priešas yra nepasiekiamas, todėl ieškoma vietos priešų ir kovojama su jais. Tarp taip galvojančių yra tiesiog savi žmonės, apsidalinę laipsniais ir tarpusavyje planuojantys, kaip jie čia darys tvarką Lietuvoje.

Aš Seime aštuonerius metus kartojau, kad prastėja jaunuolių sveikata. Neskiriamas pakankamas finansavimas kokybiškam fiziniam jaunuolių pasirengimui. Viskas daroma tik „ant durniaus". O visokie veikėjai, kurie net kilometro neprabėgtų, aiškina, ką mes karo metu darytume. Gal pirmiausia auginkime tvirtą, sveiką jaunimą, kuris būtų ir patriotiškas, ir sportiškas, ir neįveikiamas. Užuot dirbę darbą, rūpinęsi valstybės ateitimi - jaunimo ugdymu, jie ieško, su kuo viduje kovoti.

To negalima leisti. Mačiau aš tuos veikėjus iš arti. Visokius tuos opozicijos šaudytojus.

- Po to, kai paviešinote grasinimus, išgirstus Šaulių sąjungos susitikime, sąjunga žiniasklaidai komentavo, kad tai - galimai koordinuotai skleidžiama dezinformacija, kurią skleidžia priešiškos jėgos...

- Patys išprovokavo tas kalbas. Kai visuomenė nebeiškenčia ir pavadina juos tikraisiais vardais, tada imama šaukti, kad „juk taip ir sakėme, kad jie tokie, kad jie mus puls". Visa istorija tai rodo. Taip visada buvo elgiamasi. Ir dabar taip vyksta. Reikėtų prisiminti, nuo ko prasidėjo chunveibinų veikimas, bet daug žmonių Lietuvoje apie tai net nėra girdėję.

Juk jeigu išžudysi visą opoziciją, penktąją koloną, tik tuomet tapsi vienvaldžiu karaliumi, kuriam niekas nesipriešina ir galėsi daryti ką nori. Nejau to norime mokytis „savo kailiu". Atsiverskime istoriją ir pasimokykime, kaip tokios istorijos baigiasi.

Aš nesigailiu, kad užstojau A.Žalį sąjungoje, nes galvoju taip, kaip ir jis pasisakė. Juk dabartinėje situacijoje mūsų šaliai pirmiausia svarbu išlaikyti ramybę, o ne ieškoti priešų ar organizuoti savo nuomonę turinčių žmonių persekiojimą ar šaudymus. Juk koks nors nesusipratėlis gali padaryti, kaip nutiko JAV. Nejau to reikia, kad suprastume, kas vyksta?