Klimatologas apie orus per Naujuosius metus ir ką žada sausis

Šis, šalčiausias metų sezonas gali būti ištęstas, sutrumpėjęs, vėluojantis ir pan. Todėl skundai, kad šv. Kalėdos be sniego yra nenormalu, kalta klimato kaita ir kt. ne visada yra pagrįsti.

Net remiantis ankstesnėmis klimato normomis (pavyzdžiui, 1961-1990 metų) pastovi sniego danga Lietuvoje vidutiniškai susidarydavo antroje gruodžio pusėje, o pajūryje - pirmąjį sausio dešimtadienį.

Atsižvelgiant į paskutinių dešimtmečių regioninio klimato kaitos tendencijas galima teigti, kad besniegis svarbiausias metų šventinis laikotarpis jau gali tapti norma, kaip ir fragmentiška pastovios sniego dangos trukmė. O labai liūdėti dėl šiltos žiemos tikrai nereiktų - jos turi daug privalumų: mažesnės šildymo išlaidos, mažesnis autoįvykių procentas keliuose bei druskos mišinių kiekis ant kelio dangos, mažiau traumų dėl slidžių paviršių bei sniego, mažiau reikia drabužių būnant lauke.

Be to, pastaraisiais dešimtmečiais pailgėjus vegetacijos laikotarpiui toks žiemos pobūdis leidžia drėgmei palaipsniui prisotinti gilesnius dirvos sluoksnius, tačiau nelabai palankus žiemkenčių žiemojimo sąlygoms.

Apžvelgiant šio gruodžio sąlygas jau dabar matyti, kad šis mėnuo Lietuvoje bus šiltesnis už normą. Taip pat jis bus šiltesnis beveik visame Baltijos regione, Rytų Europoje, dalyje Balkanų, o ypač Arktyje ir Sibire.

Tačiau jis bus šaltesnis Prancūzijoje, Škotijoje, Adrijos jūros regione, o ypač Vidurio Azijoje ir Vakarų Kinijoje, kur oro temperatūros nuokrypis nuo 1991-2020 metų vidurkio siekė net 6-8 °C. Tokį netolygų šilumos ir šalčio židinių pasiskirstymą Šiaurės pusrutulyje lėmė mažai judrių slėgio laukų padėtis: stacionarus gūbrys virš Šiaurės rytų Atlanto, beveik stacionari aukštuminė žemo slėgio sritis virš šiaurinės Ramiojo vandenyno dalies ir Aleutų salyno bei aukštuminis slėnis virš Vakarų ir Šiaurės Sibiro.

Šiuo metu plati aukšto slėgio sistema, apimanti beveik visą Vidurio Europą, derinyje su Atlanto ciklonų trajektorijomis gaubiančiomis šią sritį tiek iš vakarų (šiaurės vakarų), tiek iš rytų (šiaurės rytų) yra labai palanki labai šiltų jūrinių oro masių advekcijai ne tik į Lietuvą, bet ir į daug toliau į šiaurę nutolusius rajonus (šiaurės vakarų Rusija, Suomija, šiaurinė Švedija ir kt).

Priešingai, Vidurio Europoje ramūs giedri orai lemia nedidelį nakties šaltį, kuris dažnai išsilaiko ir per trumpą dieną.

Šį savaitgalį aktyvių frontų slenkančių per Lietuvą nelaukiama, atmosferos slėgis bus aukštesnis, tačiau neintensyvių kritulių dulksnos pavidalu tikrai sulauksime. Tokiems krituliams susidaryti net ir frontų nereikia - užtenka šilto drėgno oro aukštesniuose sluoksniuose ir poinversinių nestorų debesų, kurie labai būdingi šiltoms oro masėms šaltuoju metų laiku.

Aktyvus šaltasis frontas prognozuojamas ateinantį pirmadienį, jam praeinant sustiprės ir vakarų krypties vėjas.

Antradienį per Lietuvą iš vakarų slinks frontinė banga, kuri lems ne tik gausesnį lietų, bet, vietomis, ir šlapdribą.

Taigi, Naujųjų metų naktis, greičiausiai, bus šlapia ir vėjuota.

Trečiadienį (pirmą Naujų metų dieną) per Centrinę Baltiją slinks ciklonas su lietumi, kuris taip pat sniego neatneš.

Rimtesnio sniego ir šlapdribos bei vidutinės paros oro temperatūros perėjimo į neigiamas reikšmes galėtume tikėtis tik kitos savaitės pabaigoje.

Dar kitos savaitės (nuo sausio 6 d.) orų prognozė šiuo metu nėra labai tiksli ir pastovi: nuo eilinio orų atšilimo ir mišrių kritulių iki -3 - -8 °C foninės oro temperatūros.

Sausio pradžia daug šiltesnė, nei įprasta prognozuojama Vakarų Sibire, Urale ir Šiaurės Europoje, o ypač Rytų Kanadoje ir JAV Vidurio vakaruose, o vėsesnė - Pietų Europoje.

Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras (ECMWF) prognozuoja pirmąją sausio pusę Lietuvoje ir visoje pietinėje Baltijos regiono dalyje būsiant artimą normai ir 0,5-1,5 °C vėsesnę, o šilčiausias prognozuojamas paskutinis sausio dešimtadienis.